Anykščiai
 

   

   

                      

Naujienos

 

G. Paluckas: po 100 eurų kiekvienam vaikui

Beveik kas trečias vaikas Lietuvoje gyvena skurde arba ties skurdo riba. Tas trečdalis vaikų negauna nei tinkamos sveikatos priežiūros, nei išsilavinimo, nei galimybės ateityje dirbti gerai apmokamą darbą ar kurti stabiliais santykiais pasižyminčias šeimas.

Tai ne šiaip statistika. Skandinavai mėgsta sakyti – geriausia pensijų politika yra vaikų politika. Tas nė kiek nestebina, nes mokslininkai jau seniausiai yra nustatę aiškų ryšį tarp skurdo ir prastesnių vaiko pasiekimų moksle, o vėliau darbo rinkoje. Tai lemia mažesnį darbo užmokestį, mažesnius mokesčius Sodrai ir, žinoma, mažesnes pensijas. Stebina tik tai, kad skandinavai į mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas įsiklauso, įsiklausyti derėtų ir Lietuvos Vyriausybei.

Darant bet kokius tolimesnius (kokybiško išsilavinimo ir panašių dalykų) žingsnius, pirmiausia reikia vaikus ištraukti iš skurdo aplinkos. Jei šeima gyvena dideliame finansiniame nepritekliuje, galimybės pasinaudoti kitomis viešosiomis paslaugomis yra gana ribotos.

Dėl šios priežasties socialdemokratai siūlo kiekvienai šeimai už kiekvieną vaiką skirti 100 eurų per mėnesį paramą. Kodėl 100 eurų ir kodėl visoms šeimoms?

Kodėl visos šeimos, nepaisant kiek uždirba, turi teisę gauti paramą? Todėl, kad visi vaikai yra lygūs. Mes, socialdemokratai, siekiame principo – VISI rūpinamės VISŲ vaikais. Pasitaiko sakančių, jog pasiturinčioms šeimoms nereikia paramos ir jie neturėtų jos tikėtis. Taip kalbantys klysta. Nesolidari paramos sistema – kai vieni moka mokesčius, o kiti naudojasi parama – yra demoralizuojanti. Mokesčius mokantys ima ieškoti būdų kaip iš tokios sistemos „pabėgti“ (slėpti pajamas, mokesčius), o pagal pajamas išrūšiuoti kenčia nuo menkesnio socialinio statuso.

Jei mėginate įsivaizduoti, kaip tai atrodo gyvenime, prisiminkite nemokamą socialiai remtinų vaikų maitinimą mokyklose. Kaip manote, kodėl daug tokių vaikų tiesiog nevalgo, nors turi tokią teisę? Jiems tiesiog nemalonu prie klasės draugų prisipažinti, jog jie yra socialiai remtini...

Kodėl 100 eurų? Ar ne per daug, ar gali valstybė sau tiek leisti? Prieš atsakydamas aš taip pat noriu jūsų paklausti. Ar galima duodant įžeisti? Deja, galima. Nors lietuvių patarlė sako – dovanotam arkliui į dantis nežiūri, bet gyvenimas yra gerokai sudėtingesnis nei arklys ar jo dantys.

Negalėjimas pasirūpinti savo vaikais kiekvienam tėčiui ir mamai yra didžiulė neviltis. Valstybė ją gali dar pagilinti skirdama neženklią, skurdo problemos nesprendžiančią paramą. Pagalba, kuri negelbėja gimdo pyktį, kompromituoja valstybės politiką ir skatina emigraciją. Jei norite suprasti tokios „pagalbos“ emocinį efektą, paklauskite tų, žemiau skurdo ribos gyvenančių, pensininkų, kurių pensijos pernai buvo didintos 8, 10 ar net 12 eurų.

Yra šeimų, kurios nemoka rūpintis savo vaikais. Ir atsiranda politikų išdidžiai moralizuojančių, jog 100 eurų parama VISIEMS lems vaikų „fabrikėlių“ atidarymą, kai tėvai stengsis susilaukti vaikų tik dėl paramos.

Tačiau ir tai yra netiesa, nes socialiniai darbuotojai ir seniūnai puikiai žino šeimas turinčias priklausomybes ar neturinčias tinkamų socialinių įgūdžių valdyti savo išlaidas. Tokioms šeimoms pagalba grynais pinigais nėra teikiama. Visas išlaidas padeda susiplanuoti ir apsipirkti socialiniai darbuotojai, kurie užtikrina, kad pagalba pasiektų vaiką.

Galų gale aktualiausias klausimas – ar gali Valstybė sau leisti pasirūpinti savo vaikais? Ne gali, o privalo. Vaikas turi tapti centrine socialinės politikos ašimi. Paliksime vaikus skurde, turėsime skurdo Lietuvą ateityje.

Gintautas Paluckas, LSDP pirmininkas, Vilniaus vicemeras

 

 

Socialdemokratai: Lietuvos vaikų sveikata verčia susirūpinti jų maitinimu

 

Socialdemokratai atkreipia dėmesį į vaikų nutukimo, alergijų, maisto netoleravimo problemas, tiesiogiai priklausančias nuo mitybos. Mažas vaisių ir daržovių vartojimas, riebalų ir cukraus gausa vaikų valgomame maiste bei fizinio aktyvumo stoka - pagrindinės nutukimo priežastys. Lyginant su EBPO šalimis, Lietuvoje sergamumas diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias dažniausiai sukelia nesveika mityba ir gyvenimo būdas, yra gerokai didesnis.

Seimo narės, socialdemokratės Ramintos Popovienės organizuotoje konferencijoje suburti medikai, mitybos specialistai, ugdymo įstaigų ir tėvų organizacijų atstovai, maitinimo organizatoriai politikai sprendė, kokias priemones, įstatymus, kontrolės mechanizmus įmanoma pritaikyti ir suderinti su vaikų sveikata bei tėvų norais, kad vaikai  ugdymo įstaigose gautų sveikesnį maistą, ugdytųsi maitinimo įgūdžius nekenkdami savo sveikatai.

„Vaikai turi turėti galimybę pasirinkti. Vis dėlto blogiausia, kai vaikai pasirenka saldumynų kioską ar automatą vietoje valgyklos, kurioje gautų kur kas vertingesnį maistą. Turi pasistengti ir mokyklų ar darželių vadovai, maitinimo organizatoriai, kad maistas būtų ir sveikas, ir patrauklus, kad vaikai su mielu noru grįžtų į valgyklas. Gaminantys maistą žmonės irgi turi galimybes pakeisti maisto produktų sudėtį, kad jame būtų mažiau druskos, cukraus, riebalų, bet patiektų maistą taip, kad vaikams patiktų. Verta svarstyti ir  sveikatai palankaus maisto mokestinių lengvatų taikymą.“ – sako socialdemokratė R. Popovienė.

Socialdemokratai pritaria vaikų maitinimu ir sveikata besirūpinantiems specialistams, kad reikalingas naujas požiūris – lankstūs ir paprasti būdai organizuoti vaikų maitinimą. Verta atsisakyti kai kurių maitinimo įstaigas apsunkinančių reikalavimų, pavyzdžiui, skaičiuoti maistinę ir energetinę valgiaraščių vertę, o vietoje to, reglamentuoti patiekalų sudėtį, įvairovę ir kokybę.

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Irmina Frolova-Milašienė

LSDP informacinis centras

el. paštas: irmina.milasiene@lrs.lt

tel. 8 600 07099

 

 

 

Gintautas Paluckas pabrėžė tikėjimą socialdemokratija ir lyčių paritetą

Gegužės 6 d., šeštadienį, vykstančiame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) XXXV suvažiavime darbą oficialiai pradėjęs tiesiogiai išrinktas naujasis LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas savo kalboje pabrėžė tikėjimo socialdemokratija ir lyčių pariteto svarbą.

Pasak jo, tikėjimas socialdemokratinėmis vertybėmis ir teisingesne visuomene leido atkurti Lietuvoje socialdemokratų partiją 1989 metais, „ir tą tikėjimą turime savyje rasti iš naujo ir rasti drąsos būti tikrais socialdemokratais. Socialdemokratija nėra pašalpos ir išmokos. Socialdemokratija yra žmogaus išlaisvinimas iš rinkos sąlygotos nelygybės ir įgalinimas kurti savo gyvenimą pačiam“.

Kitu savo kalbos akcentu jis pasirinko lyčių lygybės klausimą. „Kai sakoma, kad moteris laiko visus tris namų kampus, jos indėlis į visuomenės gerovę yra gerokai  sumenkinamas. Negailestinga statistika rodo, kad moteris namų ūkio, ruošos darbams ir vaikų priežiūrai skiria 6 kartus daugiau laiko lyginant su vyrais. Ir kaip mes joms atsilyginame? 15 proc. mažesniais atlyginimais, menkesnėmis  karjeros galimybėmis ir mažesnėmis pensijomis“.

„Kaip spręsti lyčių nelygybės klausimą? Pradėkime nuo politinio moterų įgalinimo“, - sakė G. Paluckas, patvirtindamas, kad lyčių pariteto principą įgyvendins ne tik renkant partijos pavaduotojus,  bet ir prezidiumą bei kitus partijos valdymo organus.

Naujasis LSPD pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kūrybinės visuomenės, t.y. mokslininkų, bibliotekininkų, mokytojų, dėstytojų ir gydytojų socialinę padėtį ir atlyginimus, kurie neretai yra mažesni nei Bulgarijoje ar Rumunijoje. Anot jo, tai, kad šie žmonės patiria skurdą ir gyvena nepritekliuje, yra nedovanotina ir būtina kuo greičiau spręsti.

„Jau daug metų mūsų šūkis yra „Svarbiausia – žmogus“. Ir štai dabar aš žiūriu į profesinių sąjungų atstovus. Ir turiu įtarimą, jog jie tuo netiki. Netiki, jog mums svarbiausia - žmogus. Įdomu kodėl? Bičiuliai, juk mes žinome kodėl. Ir turime moralinę skolą mūsų partneriams (profesinėms sąjungoms) ir visiems dirbantiesiems. Turime prievolę įrodyti, jog šūkis „Svarbiausia – žmogus“ yra tikras. Nuoširdžiai tikiu, jog kartu su mūsų frakcija Seime ir mūsų koalicijos partneriais pavyks tai įrodyti svarstant Darbo kodeksą ir jo pataisas“, -  savo kalboje teigė G. Paluckas.

 

Gintauto Palucko padėka bičiuliams

Mieli bičiuliai,

Mes pasirinkome pokyčius!

Nelengvą, neramų, bet labai įdomų ir didelius lūkesčius keliantį kelią.

Šie lūkesčiai (tiek partijos viduje, tiek už jos ribų) įkvepia, tačiau taip pat užkrauna didžiulį įpareigojimą. Įpareigojimą nenuvilti.


Šiandien, nurimus rinkimų aistroms ir emocijoms, kviečiu VISUS susitelkti ir prisidėti prie permainų, kurių reikia mūsų partijai, kurių reikia Lietuvai.

Po dviejų savaičių vyksiančiame partijos suvažiavime kalbėsime apie socialdemokratijos perspektyvas ir partijos politinės darbotvarkės pokyčius.

Esu pasiruošęs išgirsti jūsų nuomonę ir pasiūlymus!

 

Ačiū už palaikymą, ačiū už įkvėpimą, ačiū už įpareigojimus!

Gintautas Paluckas

 

 

Ko reikia, kad partijos vadovybė (elitas) turėtų glaudesnius ryšius su skyrių nariais?

http://lsdp.lt/lt/naujienos/id/4951/ko_reikia_kad_partijos_vadovybe_elitas_turetu_glaudesnius_rysius_su_skyriu_nariais_

 

 

Ar Lietuva turės gimimo liudijimą rašytą socialdemokrato

S. Kairio ranka?

Lietuvos socialdemokratų partija džiaugiasi  žinia apie surastą Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. vasario 16-sios Aktą.  „Dabar su didele viltimi laukiame patvirtinimų apie Berlyno archyvuose surastų dokumentų autentiškumą. Tuomet galima bus tikrai pasveikinti Lietuvą atradus savo gimimo liudijimą kaip tik valstybės šimtmečio proga. Taip pat, pasak istorikų, aiškėja įdomus faktas, kad Nepriklausomybės Aktas gali būti surašytas būtent socialdemokrato Stepono Kairio ranka,“ – sako socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.

1918 vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto dokumentą pasirašė 20 įvairių pažiūrų signatarų. Tarp jų kairiuoju ketvertuku vadinami - Steponas Kairys, Mykolas Biržiška, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis.

Pasak Gedimino Kirkilo, socialdemokratas Steponas Kairys istoriškai laikomas vienu iš pagrindinių Nepriklausomybės Akto kūrėjų. „Todėl nenuostabu, kad istorikai netgi be ekspertizių daro prielaidas, kad Vokietijoje surastas dokumentas parašytas būtent jo ranka,“ – teigia Seimo vicepirmininkas.

Vienas žymiausių LSDP lyderių Steponas Kairys net ir po pasitraukimo iš Lietuvos 1944 metais aktyviai veikė dėl Lietuvos nepriklausomybės. Briuselyje 1954 m. buvo paskelbtas jo kreipimasis nepripažinti Lietuvos inkorporavimo į TSRS, laikyti tai smurto aktu.

 

 

Gerinant mokesčių surinkimą galima mažinti skurdą ir atskirtį

Pastaruoju metu Lietuva labai sumažino mažas pajamas gaunančių asmenų mokesčių pleištą,“ – rašoma Europos komisijos įvertinime.

„Džiaugiamės, kad buvo pastebėtos ir teigiamai įvertintos mūsų vyriausybės pastangos. Tik mokesčių surinkimo gerinimas leido eiti šituo keliu – mažinti mokesčių naštą, pajamų nelygybę ir atskirtį. Dabartinei vyriausybei nepalikome tokių įsiskolinimų, kokius paveldėjo mūsiškė. Atvirkščiai – praeitų metų biudžetas įvykdytas daugiau kaip 100 procentų. Tai leidžia toliau mažinti skurdą ir atskirtį Lietuvoje,“ – EK pažymą pakomentavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

EK dokumente pažymima, kad Lietuva padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 166 EUR iki 200 EUR 2016 m. ir iki 310 EUR 2017 m. Apskaičiuota, kad mažas pajamas (50 % vidutinio darbo užmokesčio) gaunančių asmenų mokesčių našta dėl to sumažės iki 33,5 % 2017 m. ir atitiks ES vidurkį. Ši priemonė skirta mažas pajamas gaunantiems asmenims, nes minėtas dydis nuo 2017 m. sausio mėn. taikomas pajamoms, kurios lygios arba viršija 380 EUR per mėnesį. Jis proporcingai mažinamas didesnėms pajamoms.

Taip pat EK pažymoje įvertinta ir tai, kad padidintos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos už išlaikomus vaikus ir neįgaliesiems. Neapmokestinamojo pajamų dydžio padidinimas reiškia, kad asmenys, vieni auginantys du vaikus ir gaunantys 67 % vidutinio darbo užmokesčio, 2017 m. gyventojų pajamų mokesčio nebemokės.

 

LSDP pirmininko rinkimų sąraše lieka 8 kandidatai

LSDP tiesioginių pirmininko rinkimų į LSDP pirmininkus sąraše (abėcėlės tvarka) lieka 8 kandidatai:

  1. Zigmantas Balčytis;
  2. Mindaugas Bastys;
  3. Kristina Miškinienė;
  4. Andrius Palionis;
  5. Gintautas Paluckas;
  6. Mindaugas Sinkevičius;
  7. Artūras Skardžius;
  8. Mantas Varaška.

Kandidatų į LSDP pirmininkus sąraše neliko Algirdo Syso, Juliaus Sabatausko ir Vilijos Blinkevičiūtės, kurie LSDP pirmininko rinkimų komisiją informavo atsisakantys kandidatuoti.

Likusieji kandidatai dėl dalyvavimo rinkimuose privalo apsispręsti iki kovo 12 d.

Tiesioginis LSDP narių balsavimas partijos skyriuose vyks balandžio 6–8 dienomis, o rezultatai bus paskelbti balandžio 10 d. Antrasis rinkimų turas nusimato balandžio 28–29 d. Rezultatai bus paskelbti gegužės 2 d., o per LSDP suvažiavimą gegužės 6 d. išrinktas partijos pirmininkas oficialiai pradės savo darbą.

 

 

Socialdemokratai pasirašė koalicijos sutartį

su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga

 

Lietuvos socialdemokratų partija šiandien sutartimi ir koalicijos partijų vadovų parašais patvirtino sudaranti naują valdančią koaliciją su Lietuvos  valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Socialdemokratai gerbdami rinkėjų valią ir siekdami toliau kurti socialiai teisingą, visais požiūriais stabilią ir konkurencingą valstybę susitarė dirbti kartu su rinkimų laimėtojais – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga,“ – sako socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasirašę koalicijos sutartį.

Naujos valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta, kad koalicijos partneriai suderino programines nuostatas ir jas apibendrino Vyriausybės programos projekte.

Taip pat koalicijos partneriai susitaria kartu sudaryti koalicinę vyriausybę.

Socialdemokratai akcentuoja ir tai įtvirtino koalicijos sutartyje, kad dėl kai kurių klausimų, susijusių su vertybinėmis nuostatomis – asmenvardžių rašymo, šeimos apibrėžimo įtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, partnerystės įteisinimo, žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo momento apsaugos – koalicijos partneriai apsispręs savarankiškai.

Sutartyje taip pat numatyta, kad koalicijos darbui koordinuoti partneriai suformuos Konsultacinę tarybą, į kurią paskirs po keturis atstovus.

 

Koalicijos sutartis

 

Padėka rinkėjams ir bičiuliams, palaikiusiems LSDP

Mielieji,

Šie rinkimai į Seimą ir laikotarpis iki jų tapo nemenku iššūkiu Lietuvos socialdemokratų partijai. Tikrai galiu pasakyti, kad ėjome ir per ugnį, ir per vandenį.  Ne be praradimų.

Rinkimų rezultatai atspindi šio išbandymų laikotarpio pasekmes. Ne viską įveikėme, ne viską padarėme, ką galėjome ir turėjome padaryti. Tačiau už tą atliktą darbą ir didžiules pastangas tikrai ačiū visiems pečius surėmusiems bičiuliams, aktyviai talkinusiems per visą rinkimų kampaniją, pritraukusiems į mūsų ratą daugybę žmonių ir neabejingai žiūrėjusiems į iššūkius, tenkančius mūsų partijai. Ačiū partijos skyriams, kurie entuziastingai dirbo ne tik savo kandidatams, bet važiavo, agitavo, palaikė ir kitus kandidatus.

Politikoje laimėjimai ir pralaimėjimai nėra skaičiuojami vien laimėtais mandatais. Tikiu, kad šįkart mandatų sumažėjimą Seime atsvers socialdemokratų susitelkimas, savo veiklos įsivertinimas ir partijos jėgų atnaujinimas bei sustiprinimas. Jau esame išgyvenę ne vieną politinių naujokų  antplūdžio bangą. Bangos atūžia ir nuslūgsta. Socialdemokratams šiemet jau 120 metų. Jie buvo, yra ir išlieka.

Dar kartą dėkoju visiems už darbą ir pasitikėjimą,

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius

 

Užuojauta dėl Juro Poželos netekties

 

 

Negailestinga liga šiąnakt išplėšė iš gyvųjų tarpo Sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą. Netekome mielo bičiulio, geranoriško kolegos, atsakingo politiko ir doro piliečio. Tai didelė ir skaudi netektis“, – praneša Ministras Pirmininkas LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Juras visada išliks mumyse kaip energingas, kūrybingas, visomis išgalėmis Lietuvos valstybės modernėjimą skatinantis politikas. Jis buvo ryžtingas sumanymuose ir tvirtas darbuose. Jis buvo veiksmo ir žodžio žmogus. Jaunystė suteikė jam veržlumo bei pasitikėjimo, o išmintis ir darbštumas padėjo pasiekti išties didelių visuomeninių aukštumų. Juras visada buvo kupinas įdomių idėjų ir gražių planų. Aš tvirtai tikiu, jog toks jis visada išliks mūsų atmintyje“, – sako A. Butkevičius.

Vyriausybės ir partijos vadovas nuoširdžiai užjaučia Juro šeimą, artimuosius, bičiulius, visus tuos, kurie kartu kūrė, dirbo, svajojo ir dalinosi draugystės džiaugsmu: „Sunkią netekties valandą esame kartu“.

Ministras Pirmininkas, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius

 

PVM lengvata šildymui išlieka, mokytojų algos didinamos

 

Gyventojai neturėtų nerimauti dėl opozicijos klaidinimų ir įvairių interpretacijų rinkimų kampanijos metu. Socialdemokratai patvirtina, kad PVM lengvata šildymui nebus naikinama, ir atlyginimai mokytojams yra ir bus keliami.

1.      PVM lengvata šildymui turi išlikti. Socialdemokratų frakcija Seime pasirūpino, įregistruodama įstatymo projektą, kuriuo siūloma pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos galiojimą šildymui. Socialdemokratai siekia, kad sulig Seimo sudėties pasikeitimu mokesčių lengvata šildymui nebūtų naikinama.

2.      Mokytojų atlyginimai buvo padidinti: nuo rugsėjo 1 d. tam skirta 8 mln. eurų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams algos pakeltos 10 proc.

Nuo kitų metų pedagogų atlyginimai didės 5 procentais  - biudžete tam numatyta 24,4 mln. eurų. Socialdemokratai nuosekliai vykdo pažadus kelti mokytojų atlyginimus ir nepritaria konservatorių lyderio skelbiamoms idėjoms kelti mokytojų algas drastiškai didinant klases ir mažinant pedagogų skaičių.

3.      Socialdemokratai Seime pasirūpino, kad galimybė registruotis prie savivaldybių  asmenims  būtų pratęsta iki 2017 metų sausio 1 d. pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu nustatytą tvarką.

Seime dirbantys socialdemokratai sprendimus priėmė ir priima atsižvelgdami į gyventojų gerovės ir pajamų didinimą. Iš klaidingą informaciją skleidžiančios opozicijos rinkėjai turėtų reikalauti pradėtų darbų ir sprendimų tęsimo.

 

 

Pedagogų atlyginimus numatyta kelti, o gal geriau G. Landsbergio žadami

pokyčiai – perpus sumažinti mokytojų?

 

Nuo kitų metų sausio 1 dienos pedagogų atlyginimams didinti biudžete numatyti 24,4 mln. eurų. Be to, vykdant įsipareigojimus, nuo rugsėjo 1 dienos tam jau skirta 8 mln. eurų. Taip vykdomi Vyriausybės įsipareigojimai mokytojams.

„Buvo susitarta, ir mes įgyvendiname susitarimą, kad pedagogų atlyginimai nuo kitų metų didėtų 5 procentais. Aš tik noriu priminti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pirmąkart po šešerių metų buvo pakelti atlyginimai visiems pedagogams – ir darželių auklėtojams, ir mokytojams,“ – reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusius priekaištus sako Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis didėjo iki 7 proc. (2015 m. jų algos jau didėjo 10 proc.), pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams – 5 proc., visiems kitiems – 3 proc.

Tuo tarpu į pasiekimus rinkimų pirmame ture įsijautęs jaunasis konservatorių partijos pirmininkas G. Landsbergis skelbia naujas drastiškas reformas mokyklų ir mokytojų atžvilgiu. Jis kerta iš peties – sumažinsim mokytojų skaičių per pusę, dalį jų perkvalifikuosim į socialinius pedagogus (nesvarbu, kad mokytojas baigė fiziką ar matematiką), o likusius išleisim į neribotas „tobulėjimo atostogas“. Ir švietimas Lietuvoje suklestės...

Ar tai reiškia, kad konservatoriai ruošiasi uždaryti visas mažesnes mokyklas, nes, kam tos mokyklos mažesniuose miesteliuose? O tada tose likusiose mokyklose dvigubai padidinti mokinių skaičių klasėse (beje daugelyje jų tektų griauti sienas, nes mokiniai netilptų). Sakot, paskutiniuose suoluose negirdės mokytojo? Taigi už tas padidintas algas tegul nusiperka megafonus, taip ir dviem klasėms galės vienu metu dėstyti. Juk atlyginimas padidės (tik neaišku, kiek) - dar sutaupysim išlaidų. Gal kaip nors mokytojai ištvers ir be nusiraminimo kėdučių...

Konservatoriai turėtų remti bendruomenes, o bendruomenės šerdis kaimo vietovėse dažniausiai būna mokykla, bet pokyčių partija kažkodėl siūlo tas šerdis išpjauti, visus vaikus dar prieš aušrą išvežti kuo toliau nuo namų, ir tegu du kartus sumažinti mokytojai didelėse klasėse juos moko.

O gal tokiu principu reikėtų kelti ir kultūros darbuotojų ir socialinių darbuotojų atlyginimus? Socialdemokratams tokie principai nepriimtini.

 

 

Premjeras: pedagogų atlyginimų didinimui lėšos numatytos

 

Reaguodamas į viešoje erdvėje kilusius klausimus dėl pedagogų atlyginimo didinimo, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad Vyriausybė nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus Lietuvos mokytojams, todėl, kaip ir sutarta tarp Vyriausybės atstovų ir švietimo srities profesinių sąjungų dar kovo mėnesį, nuo kitų metų sausio 1 dienos pedagogų atlyginimams didinti biudžete numatyti 24,4 mln. eurų. Be to, vykdant įsipareigojimus, nuo rugsėjo 1 dienos tam jau skirta 8 mln. eurų.

Plačiau: http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-pedagogu-atlyginimu-didinimui-lesos-numatytos

 

Socialdemokratai įregistravo PVM lengvatą šildymui

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija įregistravo pataisą dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui pratęsimo. Socialdemokratų siūlymu, PVM lengvata galiotų šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam arba šaltam vandeniui, karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

„Nors Lietuvoje sparčiai vyksta daugiabučių namų renovacija, tačiau ji dar nebaigta ir didelė dalis gyventojų išleidžia nemažą dalį savo pajamų būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. PVM lengvatos pratęsimas sumažintų šią naštą. Be to, daugumai Lietuvos gyventojų šilumos energija tiekiama centralizuotai, todėl daugiausiai nukentėtų daugiabučių namų gyventojai, gaunantys mažas arba vidutines pajamas“, – sako įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta lengvata nustoja galioti 2016 metų gruodžio 31 d. Socialdemokratų siūlymu PVM lengvata galiotų iki 2017 metų birželio 1 dienos.

 

Mielieji anykštėnai,

nenumaldomai artėja rinkimų laikotarpis, kai kiekvienam vėl teks apsispręsti, kam patikėti valstybės vairą. Kiekvienas rajonas turės galimybę išsirinkti savo atstovą, tikiu, kad jūs tai darysite labai atsakingai, pasirinkę jūsų pasitikėjimo vertą žmogų. Auksė Kontrimienė politikos arenos užkulisiuose dirbo ilgą laiką, o savo darbštumu ir atsakingumu įrodė, jog jos pagalba šiame darbe tikrai yra reikalinga. Ne vienerius metus dirbusi Lietuvos socialdemokratų frakcijoje Seime atstove spaudai, ji turėjo galimybę susipažinti su Seimo nario funkcijomis tiek dirbant valdžioje, tiek opozicijoje.

Auksė Kontrimienė jau pelnė rinkėjų pasitikėjimą ir laimėjo savivaldybės tarybų rinkimus sostinėje, vadovauja sveikatos komitetui. Tai politikė, kuri turi kompetencijos ir patirties darbe savivaldoje, Vyriausybėje ir Seime. Neskaičiuodama savo asmeninio laiko ji užbaigia pradėtus darbus ir suranda sprendimus sudėtingose situacijose – toks ir turi būti Seimo narys, negailintis jėgų dėl savo rinkėjų.

Dėl jos žmogiškųjų savybių ir kompetencijos pasikviečiau ją dirbti ne tik kaip socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoją, bet ir į Vyriausybę – į Ministro Pirmininko patarėjos pareigas ryšiams su Seimu.

Rekomenduoju Auksę Kontrimienę kaip atsakingą, darbštų ir nuosekliai tikslo siekiantį žmogų. Noriu jai palinkėti kuo didžiausios sėkmės. O jus, mieli anykštėnai, nuoširdžiai kviečiu suteikti šiai kandidatei galimybę parodyti, kaip įsisenėjusius ar naujai iškilusius klausimus jums gali padėti išspręsti naujas žmogus – jauna, energinga, atsakinga ir kompetentinga moteris.

Ministras Pirmininkas, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius

Mieli kraštiečiai,

Kviečiame visus spalio 9 dieną ateiti į rinkimus ir atiduoti savo balsą už mūsų kandidatę – Ministro Pirmininko patarėją Auksę Kontrimienę. Politikai reikia stiprių ir puikiais organizaciniais sugebėjimais pasižyminčių asmenybių. Mūsų kandidatė pasižymi  ne tik profesiniais sugebėjimais, bet ir yra trijų vaikų mama. Didelę šeimą turinčiam žmogui reikia sugebėti ypatingai planuoti laiką, turėti didelį energetinį užtaisą, kad sugebėtų teisingai paskirstyti laiką ne tik darbui, bet ir šeimai. Mus tikrai imponuoja nuoširdumas, sugebėjimas išklausyti, išgirsti problemas ir pastangos kuo greičiau jas išspręsti. Anykštėnai jau turėjo progos įsitikinti, kad A.Kontrimienė skyrė daug dėmesio mūsų krašto rūpesčiams. Tikimės, kad po spalio 9 d. Anykščiuose turėsime rūpestingą, darbščią ir atsakingą Seimo narę.

Socialdemokratų frakcija Anykščių rajono savivaldybės taryboje

 

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidatės Auksės Kontrimienės rinkimų sąskaitos

 Auksė Kontrimienė su palaikymo komanda „Bėk bėk, žirgeli!” šventėje, kurioje LSDP komanda užėmė pirmąją vietą politikų rungtyje. V.Šereikos nuotr.

 

 

Pasirašytas susitarimas dėl sąlygų smulkiajam verslui gerinimo

 

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

„Dėl smulkaus verslo sąlygų gerinimo Lietuvoje LSDP ir LSVPA bendradarbiavimo susitarimą pirmąkart pasirašė 2012 m. rugpjūčio 23 d. Geranoriška bendradarbiavimo abipusė patirtis, pateisinanti smulkiojo verslo ir visuomenės lūkesčius paskatino bendradarbiavimą tęsti“, – teigia Ministras Pirmininkas, LSDP vadovas Algirdas Butkevičius.

LSVPA pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, pasirašytame dokumente susitarta negriežtinti verslo sąlygų smulkiam verslui, netaikyti vienodų reikalavimų smulkiam ir stambiam verslui, tobulinti individualios veiklos teisinį reglamentavimą. Bendradarbiavimo susitarime numatyta užtikrinti tęstinumą 2013 m. Premjero nurodymu ir Finansų ministro įsakymu sukurtai darbo grupei prie Finansų ministerijos smulkaus verslo mokestiniams ir kitiems smulkaus verslo probleminiams klausimams spręsti. 

„Verslo sąlygas demokratinėje visuomenėje nustato valstybės įstatymai, kurių įtaka priklauso nuo valdžioje esančių politinių partijų tikslų ir dialogo su verslo bei visuomenės atstovais.  Bendradarbiavimo susitarimas padės dar geriau įgyvendinti LSDP programos tikslus ir patenkins teisėtus smulkiojo verslo lūkesčius“, – sakė Premjeras, socialdemokratų partijos lyderis A. Butkevičius.

 

 

SVARBU ŽINOTI Kaip balsuoti Seimo rinkimuose?

 

Balsuojantieji gaus po du – daugiamandatės ir vienmandatės – apygardų biuletenius.

Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas turi pažymėti laukelį (apskritimą) prie to kandidato į Seimo narius pavardės, už kurį atiduoda savo balsą.

Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje reikia balsuoti už pasirinktos partijos kandidatų sąrašą – pažymint laukelį prie šio sąrašo. Rinkimų biuletenyje prie sąrašo pavadinimo yra įrašyta tik pirmojo tame sąraše esančio kandidato vardas ir pavardė (pvz.. Algirdas Butkevičius). Kitų to sąrašo kandidatų numeriai, vardai ir pavardės yra balsavimo kabinose iškabintuose sąrašuose.

Pažymėjus vieno pasirinkto sąrašo laukelį, reitinguojami tame sąraše esantys kandidatai. Tik rinkėjų reitingo balsai lemia, kokią vietą sąraše po rinkimų turės kiekvienas kandidatas. Jei kandidatas surinks mažiau reitingo balų, jis kris sąraše žemyn ir, net aukštoje vietoje būdamas, nepaklius į Seimą. Ir atvirkščiai – gavęs daug reitingo balsų kandidatas galės pakilti į sąrašo viršų. Tad rinkėjai reitinguodami gali daryti įtaką sąraše esančių kandidatų patekimui į Seimą.

Reitinguojama taip: į reitingavimui skirtus penkis langelius biuletenio apačioje reikia įrašyti kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį rinkėjas balsavo. Rinkimų biuletenis bus galiojantis ir tuo atveju, jei bus užpildyti ne visi penki reitingavimo langeliai.

Jei rinkėjas balsuos už kandidatų sąrašą, bet nereitinguos, t. y. neužpildys reitingavimo langelių, tai kandidatai, esantys tame sąraše, negaus to rinkėjo reitingo balsų. Tuomet kandidatų eiliškumas sąraše bus nustatomas kitų reitingavusių rinkėjų balsais.

Pasirinktą kandidatą ar sąrašą biuletenyje būtina žymėti aiškiai – taip, kaip parodyta žymėjimo pavyzdyje balsavimo biuletenyje, perbraukiant apskritimą ties kandidatu ar sąrašo pavadinimu.

 

 

 

S-LKD desperacija: nori skaityti rinkimų programą – dalyvauk šmeižto akcijoje

TS-LKD nariai desperatiškais būdais bando palaikyti šmeižikiškus kaltinimus Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Jie dabar bando surinkti pseudokaltintojų balsus reikalaudami paspaudimo iš visų norinčių patekti į konservatorių partijos rinkimų puslapį. Nori paskaityti TS-LKD rinkimų programą – dalyvauk šmeižto akcijoje prieš J. Oleką.

Desperatiškais savo veiksmais ir gudravimais TS-LKD akivaizdžiai bando nukreipti prieš pačius konservatorius, prezidentūrą bei prokuratūrą atgal atsisukusius kaltinimus dėl vadinamojo „auksinių šakučių“ skandalo.

Teismo įpareigoti prokurorai vakar turėjo atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl „Nota Bene“ sukčiavimo. Išnagrinėjęs Lietuvos kariuomenės skundą teismas pripažino, kad prokurorai nutraukė tyrimą neatlikę visų būtinų tyrimo veiksmų.

Taigi, tie kas reikalavo Krašto apsaugos ministro atsakomybės, turėtų prabilti apie savo atsakomybę: prokurorai – dėl neatlikto darbo, Prezidentė – dėl nekontroliuotų prokurorų, taip pat dėl nepagrįstai mestų kaltinimui J. Olekui.

Tuo tarpu konservatorių nesąžiningus balsų rinkimo „būdus-gudravimus“ turėtų įvertinti Vyriausioji rinkimų komisija.

 

 

Teismo įpareigoti prokurorai atnaujino tyrimą dėl galimo „Nota Bene“ sukčiavimo

Prokurorai atnaujina tyrimą dėl galimo „Nota Bene“ sukčiavimo. Tai jie padarė po to, kai prokuratūros nutarimą nutraukti anksčiau pradėtą tyrimą Lietuvos kariuomenės kanceliarija apskundė teismui. Teismas nustatė, kad prokuratūra neatliko visų tyrimui būtinų veiksmų ir nurodė tyrimą atnaujinti.

Aiškėja, kad „auksinių šakučių“ skandalu praminta istorija atskleidžia vis daugiau detalių susijusių su neatliktu prokurorų darbu ir nepagrįstai mestu kaltinimų šešėliu ant Krašto apsaugos ministerijos ir jai vadovaujančio ministro. Įtarimai dėl ministro atsakomybės nepasitvirtino.

Socialdemokratų partija, išreiškusi palaikymą deleguotam ministrui Juozui Olekui, dabar siekia teisingumo, ir tikisi, kad pernelyg brangių įrankių kariuomenei pirkimas bus šįkart ištirtas ir visuomenei komentuojamas sąžiningai, taip pat bus įvardyti kaltieji asmenys, kaip nuo pat pradžių to siekė Krašto apsaugos ministerija.

 

 

Etikos ir procedūrų komisijos pareiškimas dėl krašto apsaugos

ministro J. Oleko

 

"Lietuvos socialdemokratų Etikos ir procedūrų komisija, (toliau EiPK) reaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusias žinias apie Krašto apsaugos ministerijoje bei kariuomenėje aptiktus  papiktinusius visuomenę   pirkimus – „Auksinių  šaukštų“ bylą - pakvietė Krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką  paaiškinti susidariusią padėtį. EiPK reiškia susirūpinimą dėl eskaluojamos neigiamos informacijos, atsiradusios pačiai KAM paviešinus neaiškius Kariuomenės viešųjų pirkimų departamento  sandorius su įmone „Nota Bene“.

Išklausiusi ministro Juozo Oleko, EiPK mano, kad KAM ministras laiku ėmėsi visų reikiamų teisinių priemonių nutraukti nenaudingus visuomenei sandėrius. Kariuomenės pareigūnas, kaltas dėl minėtų viešųjų pirkimų, yra nubaustas 2015 metais. Ministras Juozas Olekas savo iniciatyva kreipėsi į teisėsaugą dar 2014 metais. Komisija nesiima spręsti, kodėl Lietuvos Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, nors buvo raginta KAM ne vieną kartą ją tęsti. Taip pat dėl kokių priežasčių Generalinė prokuratūra, nemačiusi dvejus metus nusikaltimo požymių, šių metų rugpjūčio mėnesį vėl ėmėsi KAM prašymą tirti.

LSDP EiPK atsakinga už LSDP narių, LSDP politikų etišką elgesį bei politinės etikos standartų įgyvendinimą. Komisija griežtai reaguoja į bet kokio rango LSDP narių etikos pažeidimus. „Šiuo aptariamuoju atveju KAM ministro Juozo Oleko elgesyje EiPK tokių pažeidimų neaptiko“, - sako komisijos pirmininkas D. Augulis.

 

 

Socialdemokratai pasitiki krašto apsaugos ministru

 

Socialdemokratų vadovybė pasitiki Krašto apsaugo ministru Juozu Oleku, kuris atsakingai elgėsi ir netoleravo kariuomenėje galimų korupcijos apraiškų. J. Oleko vadovaujama ministerija jau prieš du metus inicijavo tyrimą dėl nupirktų pernelyg brangių virtuvės įrankių. Prokuratūrai nustačius, kad KAM pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Tuo tarpu, artėjant rinkimams, opozicinės politinės jėgos konkuruoja pačios su savimi, ieškodamos galimybių mesti šešėlius ant socialdemokratų vadovaujamos valdančiosios koalicijos. Šiems politikams visos priemonės atrodo tinkamos kurti istorijas netgi iš to, kai socialdemokratų iniciatyva vyksta tyrimai.

Prezidentė, kaltindama protekcijomis ar korupcija, nesivadovauja teisiniais argumentais, o vakarietiški standartai, apie kuriuos kalbama, neatsispindi pačios Dalios Grybauskaitės kuruojamose srityse. Generalinio prokuroro pavaduotoju buvo pasiūlytas Prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę gynęs advokatas Giedrius Danėlius. Jo klientė buvo kaltinama valstybės paslapties atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Su minėto advokato pagalba tokių nusikaltimų šešėlis buvo patrauktas ir nuo patarėjos, ir nuo pačios Prezidentės, o sėkmingai pasibaigus bylai advokatui pasiūlytas aukštas postas.

Prezidentė piktinasi išskirtinai socialdemokratų vadovaujama Vyriausybe bei politikais. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo, žemės ūkio ministrės reikalams dėmesio skiriama kur kas daugiau, negu su kyšiu sučiupto Liberalų sąjūdžio vadovo E. Masiulio bylai arba ankstesnės konservatorių – liberalų vyriausybės Žemės ūkio ministro dalyvavusio specialiuoju liudininku garsiojoje mailiaus byloje. Tuomet jokių šešėlių Prezidentė nematė.

LSDP kviečia visas politines jėgas laikytis korektiškos rinkimų kampanijos.

 

 

Premjeras A. Butkevičius: EK planuoja skirti papildomą paramą Lietuvos pieno gamintojams

http://lsdp.lt/lt/naujienos/id/4539/premjeras_a._butkevicius_ek_planuoja_skirti_papildoma_parama_lietuvos_pieno_gamintojams

 

 

Paskelbtas rekordinis mokslo institucijų teikiamų paslaugų sąrašas: verslininkai raginami ieškoti partnerių bendriems projektams

 

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia verslininkus bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis ir rengtis bendriems inovacinių čekių projektams. Šiuo metu jau yra paskelbtas atnaujintas mokslo institucijų teikiamų paslaugų verslo atstovams sąrašas, kuriame galima rasti rekordinį skaičių – daugiau nei 2500 įvairių paslaugų, teikiamų verslui Lietuvoje. Toliau...http://lsdp.lt/lt/naujienos/lr_vyriausybes_naujienos/id/4532/paskelbtas_rekordinis_mokslo_instituciju_teikiamu_paslaugu_sarasas_verslininkai_raginami_ieskoti_partneriu_bendriems_projektams

 

Premjeras dalyvavo tradicinėje šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius šeštadienį pasveikino Niūronyse, Anykščių rajone, vykstančios  tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ dalyvius ir svečius.

„Žirgai simbolizuoja laisvę, greitį, kilnumą ir grakštumą. Perimkime jų skleidžiamą energiją ir mėgaukimės šiuo gražiu tradiciniu vasaros renginiu, siekiančiu populiarinti žirgų sportą, kelti sportinį meistriškumą, išaiškinti stipriausius šalies raitelius ir pajėgiausius žirgus”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Premjeras palinkėjo varžybų dalyviams sėkmingų lenktynių, žirgų sporto mėgėjams – gražaus reginio, o visiems susirinkusiems į šią šventę – turiningo laisvalaikio ir puikios nuotaikos.

Tradicinis renginys „Bėk bėk, žirgeli!“ vyksta „Arklio“ muziejaus teritorijoje pirmąjį birželio šeštadienį. Jo metu vyksta ir folkloro programa, amatų mugė.

Šeštadienį Ministras Pirmininkas A. Butkevičius dalyvaus dar viename sporto renginyje – Vilkaviškyje pasveikins tarptautinio laisvųjų imtynių turnyro dalyvius.

https://www.facebook.com/socdemai/photos/?tab=album&album_id=1127353703992457

 

 

Premjeras A. Butkevičius: nuo liepos didės gydytojų ir slaugos darbuotojų atlyginimai

 

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su sveikatos apsaugos ministru Juru Požela surengė spaudos konferenciją dėl galimybių didinti atlyginimus gydytojams ir slaugos darbuotojams.

Plačiau:

http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-a-butkevicius-nuo-liepos-dides-gydytoju-ir-slaugos-darbuotoju-atlyginimai

 

Kampanijos „Už saugią Lietuvą“ veiklos atgarsiai Raguvėlėje

 

Prezidentės inicijuotos nacionalinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ atgarsiai pasiekė ir Raguvėlės kaimą.

Į „Gelbėkit vaikus“ Raguvėlės vaikų dienos centro prašymą padėti apsodinti gyvatvore centro teritoriją atsiliepė Auksė Kontrimienė, žurnalistė, ministro pirmininko patarėja, gamtininkas draugijos “Žalioji Vilnija“ pirmininkas Antanas Stackevičius, buvusi anykštėnė Rasa Pajarskienė, kiti anykštėnai. Jie surengė edukacinę talką. Gegužės 18 dieną organizatoriai atvežė ir pasodino 120 gudobelių sodinukų gyvatvorę. Talkoje dalyvavo centro vaikai ir Raguvėlės bendruomenės nariai. Antano Stackevičiaus vadovaujami ne tik pasodino medelius, bet ir sužinojo kaip juos auginti, prižiūrėti. Auksė Kontrimienė papasakojo apie gudobelių naudą žmogaus organizmui. Po darbo visų laukė bendros vaišės. Darbui baigiantis svečiai pakabino inkilėlį paukšteliams.Ne tik saulėta ir šilta pavasario diena, bet bendras darbas suteikė daug gerų įspūdžių visiems talkos dalyviams. Vaikai matė, kad bendraujant ir dirbant kartu kiekviena veikla suteikia daug džiaugsmo. Centro lankytojai pasižadėjo nuolat prižiūrėti gyvatvorę.

 

Regina Zorgevičienė

Foto galerija

 

 

http://lsdp.lt/lt/naujienos/id/4336/lsdp_eina_i_rinkimus_ne_dalyvauti_o_nugaleti

 

A. Butkevičius: ekonomizuotą požiūrį į gyvenimą reikia pakeisti visuomenės savijautos matais

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius šiandien lankėsi Kaune vykstančioje ir didelį jaunų žmonių būrį sutraukusioje konferencijoje „Didžioji ambicija: kurti ateities Lietuvą“. Renginio metu jis pasakė gausaus dalyvių aptarimo sulaukusią kalbą„Keturios gairės ateities Lietuvai", kurioje išdėstė pagrindines šalies vystymosi kryptis.

Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad nepaisant kylančios ekonomikos, žmonių savijauta negerėja. „Pinigais labai lengva manipuliuoti ir apgaudinėti – štai BVP kyla, o gyventi geriau kažkodėl nepradedame. Bet žmonių savijauta manipuliuoti neįmanoma“, – sako A. Butkevičius, pabrėždamas, kad jo vadovaujami socialdemokratai mato aiškias politikos kryptis, kurios grįstų kelią ambicingai gerovės Lietuvos ateičiai užtikrinti.

Premjeras įsitikinęs, kad, norint siekti šviesesnės ateities Lietuvoje, būtina: sukurti valstybėje palankų psichologinį klimatą, stiprinti vidurinįjį visuomenės sluoksnį, spręsti demografinius iššūkius ir skatinti aktyvios bei kūrybingos visuomenės raidą.

Pasak A. Butkevičiaus, šiandien susidaro klaidingas įspūdis, kad pagrindiniai valstybės siekiai yra vien tik užtikrinti įvairius minimumus – algas, pašalpas, pensijas. Ministro Pirmininko nuomone, ateities Lietuva neturi būti vien tik „minimumų“ bendruomene, ji turi siekti daugiau. Anot jo, mūsų šalis jau yra pakankamai pajėgi kurti ir auginti stiprų vidurinįjį sluoksnį – ateities Lietuvos visuomenės pagrindą.

Sociologų tyrimai rodo, kad kylant šalies ekonomikai nesikeičia arba labai mažai keičiasi prastas visuomenės psichologinis klimatas. „Ambicija yra tokia: ekonomizuotą požiūrį į gyvenimą reikia pakeisti visuomenės savijautos matais. Žmonės Lietuvoje nebeturėtų kankintis ir sukti galvos dėl darbo, uždarbio, socialinės apsaugos ar paminti savąjį orumą, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis. Pasak jo, tai neturėtų būti kokia nors tolima vizija, o labai kryptingas tikslas.

Kalbėdamas apie demografinius iššūkius, A. Butkevičius prasitarė, jei socialdemokratai galėtų vieni formuoti Vyriausybę, jie išorinę emigraciją stengtųsi keisti sveika vidine migracija ir daugiau investuotų į jaunus žmones, šeimas. Premjeras įsitikinęs, kad Lietuvoje kokybiško ir oraus gyvenimo sąlygas galima kurti ne tik didžiausiuose šalies miestuose. „Jei žmonės turės ką veikti čia, Lietuvoje, jei mes išmoksime pagarbiai bendrauti tarpusavyje, o valdžia teiks visavertes ir kokybiškas paslaugas, niekam nekils noro perkelti visą savo gyvenimą toli į svetimas šalis“, – kalbėjo premjeras.

A. Butkevičiaus įsitikinimu, ketvirta kryptis – kūrybinės asmenybės pergalė prieš rutiną. „Proveržiui privalome sukurti tokią valstybę, kurioje būtų suteikta galimybė įgyvendinti naujas idėjas – verslo, mokslo, meno ar kosminių technologijų. Žmonės turi tikėti, kad čia, Lietuvoje, jie turi galimybę, o valstybė privalo parodyti, kad tiki savo žmonėmis, rūpinasi jais ir pasirengusi pasinaudoti jų siūlomu potencialu“, – teigė Lietuvos Ministras Pirmininkas, pridūręs, kad sėkmės istorijų galime pasimokyti iš Skandinavijos ar kitų valstybių Vakarų Europoje.

Savo kalbą A. Butkevičius baigė kiekvienam piliečiui skirtu raginimu prisidėti prie naujų galimybių Lietuvos – „ambicingos ir didelės šalies“ – kūrimo.

 

 

 

Seimo LSDP frakcijos narė Milda Petrauskienė: „Skaidrinama lobistų įtaka įstatymų leidybai“

 

Šiandien Lobistinės veiklos įstatymas praktiškai neveikia. Šiuo metu registruoti 36 lobistai, realiai veiklą deklaruoja vos 6. Lobistinė veikla vykdoma ne tik parlamentiniu lygiu, įtaka daroma ir vykdomajai valdžiai, savivaldybėms. Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projekto tikslas – viešumas ir skaidrumas. To siekiama su minimalia administracine našta, kad būtų kuo mažiau biurokratizmo.

„Visuomenėje tebegalioja nuomonė, jog lobistinė veikla nusikalstama, siejama su korupcija, piktnaudžiavimu. Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektas būtinas. Jis turėtų užtikrinti teisėkūros proceso bei lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai“, – spaudos konferencijoje akcentavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė.

Lobistinė veikla neturėtų būti vertinama kaip neigiamas reiškinys.

„Stingant skaidrumo, aiškių taisyklių, sprendimų priėmimo procese gali dominuoti tam tikros privilegijuotųjų asmenų grupės, o visuomenėje kilti abejonės, kad valdžios sprendimai yra priimami dėl tam tikrų privačių, ne viešų interesų. Šiuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) kompetencijos yra apribotos, leidžiančios prižiūrėti tik registruotų lobistų veiklą. Mes nesiekiame suvaržyti lobistų veiklos. Dabartiniame įstatyme matydami nemažai spragų, pritariame veikos reglamentavimui teisinėmis priemonėmis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius.

Kaip teigė VTEK prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys, per laikotarpį, kol buvo priimtas įstatymas, VTEK užsiėmė tik lobistų registracija. Trūko ir išteklių – visos lobistinės veiklos kontrolės klausimams buvo skirta tik 0,25 etato. Dabar situacija pasikeitė.

„Kalbamės ir su lobistais, ir asociacijomis, kurios vykdo lobistinę veiklą, randame bendrą kalbą, netgi dėl pastabų, kurios buvo išsakytos po įstatymo įregistravimo Seime. Pasiekėme sprendimą, atspindintį visų interesų grupių poreikius“, – kalbėjo M. Siaurys.

Įstatymo projekte siūloma lobistu laikyti tik fizinį asmenį. Nebekiltų esamo ar menamo užsakovo bei juridinio asmens administracinės atsakomybės vertinimo dviprasmybių.

„Siūlome atsisakyti metinio deklaravimo. Pakanka nuolatinio lobistinės veiklos deklaravimo, kuris būtų vykdomas per protingą, 7 kalendorinių dienų nuo lobisto veiksmų dėl atitinkamo teisės akto priėmimo ar nepriėmimo pradžios, terminą“, – įstatymo pakeitimus įvardijo VTEK patarėja Evelina Matulaitienė.

Informacinėje sistemoje turėtų būti fiksuojami visi lobistai ir deklaruojama jų veikla. Taip pat siekiama sumažinti dėl to atsirandančią administracinę naštą.

„Manome, kad lobistų registracijos mokestis (150 EUR) yra per didelis.

Siekiame, kad šis mokestis būtų simbolinis – 10 EUR. Sukūrėme lobistų paieškos informacinę sistemą, kurioje lengvai galima gauti informaciją apie kiekvieną registruotą lobistą, jų kontaktus ir veiklą“, – kalbėjo VTEK patarėja Evelina Matulaitienė.

„Įstatymo pakeitimuose siekiame lobistinės veiklos atvirumo, kad informacija būtų prieinama visuomenei – tiek iš lobisto, tiek iš asmens, kuriam buvo siekiama daryti įtaką, pusės“, – spaudos konferencijoje pabrėžė socialdemokratė Seimo narė M. Petrauskienė.

 

 

Premjeras A. Butkevičius: dirbame tam, kad Lietuva būtų konkurencinga, ekonomiškai stipri visuomenės lūkesčius tenkinanti šalis

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ketvirtadienį sakydamas kalbą pirmajame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje, vykstančiame Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, pasveikino parlamentarus su švente ir pristatė Vyriausybės siūlymusSeimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai.

Plačiau:

http://lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-a-butkevicius-dirbame-tam-kad-lietuva-butu-konkurencinga-ekonomiskai-stipri-visuomenes-lukescius-tenkinanti-salis

Visa Ministro Pirmininko kalba:

http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/ministro-pirmininko-a-butkeviciaus-kalba-pristatant-vyriausybes-siulymus-seimo-pavasario-sesijos-darbu-programai

 

A. Kontrimienė. STT tyrimas atvers visuomenei akis?

 

Skambiomis antraštėmis ir aštriais kaltinimais Vyriausybei mirgėjo viešoji erdvė pastaruosius kelis mėnesius. Vyriausybėje priimtas nutarimas dėl kurorto zonų buvo siejamas su Vėjūnėlio dvaro istorija. Pamazgos piltos ne tik ant Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, kurio ministerija rengė šį nutarimą – šešėlį opoziciją metė ir ant Ministro Pirmininko. Jam net teko atsakinėti į klausimus STT (ką kai kurie kiti šalies aukšti pareigūnai daryti yra atsisakę). Galiausiai ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Taip baigėsi eilinė politinė kampanija prieš dabartinę Vyriausybę – muilo burbulas susprogo. Tik šįkart jis aptaškė tuos, kurie kūrė planą, kaip sukompromituoti Ministrą Pirmininką, kaip priversti atsistatydinti Vyriausybę ir sumažinti socialdemokratų reitingus bent metams, kol įvyks rinkimai.

Kurti įtampą, ją palaikyti, priversti visuomenę nepasitikėti sėkmingai dirbančia Vyriausybe. Įklampinti Vyriausybės narius į korupcinių istorijų liūną, nelaukiant teisėsaugos tyrimų pabaigos, rėkti apie tai garsiai, neleidžiant apsiginti, ta tema kalbėti tol, kol žmonės patikės melu – tokiu būdu nuošluojant socialdemokratus nuo rinkimų kovos arenos dar jiems neprasidėjus.Toks buvo planas itin reikalingas tiems, kurie net ir būdami opozicijoje nesugeba pasiekti visuomenės širdies – konservatoriams, liberalams.

Bet kokiai progai pasitaikius jie šią istoriją primins, o turėdami laiko – sukurs ir naują. Juk opozicijai belieka tik rėkauti, jei ji neturi konstruktyvių pasiūlymų, kaip spręsti svarbiausias šalies socialines problemas.

Apie moralę nėra ką kalbėti. Priešrinkiminėje kovoje nėra jokių taisyklių. Įleidai į areną dešimt tigrų ir palikai gladiatorių plikomis rankomis su jais dorotis. Per tą laiką stebi kovą ir dar pakurstai tigrus, mosuodamas žalia mėsa palei snukį.

Premjero olimpinė ramybė senka, bet jis nepasiduoda. Neleido Aplinkos ministrui atsistatydinti, kol ministro statusas buvo specialiojo liudytojo. O raginimų nuimti galvą buvo daug. Galvos reikalavo ir pati Prezidentė – imperatoriškąjį pasitenkinimą vadindama politine atsakomybe. Turbūt Vyriausybė ir visuomenės dalis, ją palaikiusi,  mielai priimtų atsiprašymą.

Stipri premjero laikysena ir kantrybė šiandien davė vaisių – matome, kad garsusis tyrimas nutrauktas nesant nusikaltimo požymių – tai reiškia, jog Vyriausybė priėmė nutarimą dėl kurorto zonų, nepažeisdama įstatymų, nenusižengdama, bet atvirkščiai siekdama, kad greičiau pajudėtų visų kurortų seniai įstrigę klausimai.

Per visą šį laikotarpį juodi priešininkų darbeliai pakenkė Vyriausybei, juk toks ir buvo planas. Rezultatas: vienai dienai sumažėję socialdemokratų reitingai, bet kelioms savaitėms priverstinai atitrauktas dėmesys nuo svarbiausių visuomenės problemų, bet yra ir vienas pliusas – visuomenė dar kartą turėjo progą pamatyti, kaip vykdomas kažkieno sukurtas žlugdantis planas, kaip į planą įsitraukia vis daugiau žmonių, kaip tai veikia pačios visuomenės nuomonę. Nesinori pripažinti, kad esi mažas sraigtelis – kažkieno rankos pasukamas į tą pusę, į kurią tas kažkas užsigeidė? Ar patikėjai, kad dėl kažkokio Vėjūnėlio dvaro statybų Vyriausybė rizikuos savo garbe, savo įvaizdžiu, savo ministrų galvomis ir priims nutarimą, pažeisdama įstatymus? Jei taip, tai esi būtent tas, į kurį taikytas šis moralės normas paminantis planas.

Kaip sakė premjeras A.Butkevičius: „Nors viešojoje erdvėje ir man, ir Aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui teko išklausyti daugybę karčių žodžių, daugybę melo, o visuomenė stebėjo, kaip buvo pučiamas muilo burbulas šioje istorijoje, džiaugiuosi, kad tyrimas buvo atliekamas. Ši Vyriausybė yra atsakinga ir nepateisina jokių korupcinių apraiškų, jei jos yra. Tyrimo nutraukimas įrodo, kad Vyriausybės nariai buvo kaltinami be pagrindo, nors Vyriausybei priešiškos politinės jėgos tuo metu krovėsi politinius dividendus. Gaila ir visuomenės, kuriai labai negražiais metodais buvo muilinamos akys visos šios istorijos eigoje“, - sako premjeras. Belieka pasidžiaugti, kad tyrimas buvo atliekamas, tik jis, labai tikiuosi, atvers akis ir patiems didžiausiems skeptikams.

Auksė Kontrimienė
LSDP pirmininko pavaduotoja, Ministro Pirmininko patarėja

 

 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJA (LSDP)

 

PRANEŠIMAS SPAUDAI: Socialdemokratai: Vyriausybė didins mokytojų algas

 

Vyriausybė jau baigia parengti ir suderinti programą, pagal kurią bus įgyvendinama švietimo sistemos reforma. Programoje numatytas ir švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimas pakopomis.

„Dar pranešime apie konkrečias finansines galimybes, bet dabar galime pasakyti, kad jau šiais metais nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų algos bus pakeltos iki vidurinės ribos, o nuo 2017 sausio 1 d. – antras kėlimo etapas iki maksimalios programoje numatytos ribos,“ – viešai pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius patvirtino, kad minėta programa derinama su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

 

Mieli LSDP bičiuliai ir draugai!

Kviečiame dalyvauti fotografijų konkurse „LSDP – 120!”. Konkursas skirtas seniausios Lietuvos politinės partijos –  Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – 120 jubiliejui paminėti.

Nugalėtojus apdovanosime 2016 m. gegužės 1 d., per LSDP XXXIV suvažiavimą – jų laukia kelionės į Briuselį.

Kriterijai: originalumas, meniškumas ir nuotraukos įtaigumas. Nuotraukose turėtų atsispindėti ne tiek LSDP tapatybė ar istorija, kiek socialdemokratinis požiūris ir partijos vertybės.

Konkursas vyks dviem etapais. Pirmame konkurso etape darbus reikia siųsti iki 2016 m. vasario mėn. 26 d. el. paštu infocentras@lsdp.lt(laiško temoje nurodyti „Fotokonkursui LSDP – 120!”). Dalyvis turi nurodyti kūrinio pavadinimą, savo vardą ir pavardę, kontaktus. Dalyvių amžius neribojamas.

Dalyvis konkursui turi pateikti 1 savo autorystės nuotrauką, kuri turi būti siunčiama „jpg“ arba „jpeg“ formatu, ilgoji kraštinė 800–1000 px, dydis – ne daugiau kaip 3 MB. Kompetentinga komisija atrinks geriausius darbus ir deleguos juos į antrąjį etapą.

 Antrasis konkurso etapas vyks nuo 2016 m. kovo mėn. 1 d.  iki  kovo mėn. 9 d. Atrinktos fotografijos varžysis socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje Lietuvos socialdemokratų partija

2016 m. kovo 10 d. ten pat bus paskelbti ir nugalėtojai, kurie 2016 m. gegužės 1 d. per LSDP XXXIV suvažiavimą bus apdovanoti.

Nuotraukų autorius, dalyvaudamas konkurse, suteikia teisę LSDP savo kūrinius publikuoti svetainėje www.lsdp.lt, socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje Lietuvos socialdemokratų partija,   laikraštyje „Socialdemokratas“, o nuotraukų spausdintas versijas leisti eksponuoti LSDP 120-ojo įkūrimo jubiliejaus renginiuose.

 

 

Brangūs draugai, kolegos ir bičiuliai

 

Lietuvos ambasadorių klubas ir Signatarų namai š. m. kovo 3 d. 17 00 val Signatarų namuose kviečia į istoriko ir ambasadoriaus, Kovo -11 os Akto signataro Vytauto Plečkaičio knygos "Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. Demokratas, valstybininkas, diplomatas" pristatymą.

Jurgis Šaulys [1879 - 1948] -iškili XX a.pirmos pusės asmenybė, varpininkas, vienas iš Demokratų parijos kūrėjas, leidėjas, Lietuvos Valstybės Tarybos vicepirmininkas,žurnalistas, Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje, Italijoje, prie Šv. Sosto, Šveicarijoje, Lenkijoje, Diplomatijos šefas egzilyje1941- 1945 m., žinomas prieškario bibliofilas ir masonas.

Renginyje dalyvaus Istorijos instituto direktoius Dr. Rimantas Miknys, prof. R. Lopata, ambasdorius Mečys Laurinkus , prof.A. Nikžentaitis, knygos autorius,

Renginys vyks Signatarų namų salėje, Pilies gt. 26. Po pristatymo - vyno taurė.

 

Mielai kviečiu dalyvauti.

pagarbiai

Vytautas Plečkaitis

 

 

 

Vilniaus knygų mugėje 2016 – naujos socialdemokratų knygos

 

Mieli bičiuliai, kviečiame vasario 2528 d. apsilankyti Vilniaus knygų mugėje 2016 Litexpo“ rūmuose ir dalyvauti šių knygų pristatymuose:

 

Marija Aušrinė Pavilionienė

„Vizijos ir tikrovė“

 

„Gairių“ išleista knyga skirta tiems, kurie domisi, kas yra žmogus, asmenybė, žmogaus teisės ir laisvės. Kurie neromantizuoja politikos, o žvelgia į ją kaip į kasdienį sudėtingą darbą, kuriame susiduria skirtingos žmonių pasaulėžiūros, priešin­gos ideologijos, partijų programos, kuriose kartais reikia ieškoti žmogaus. Ku­rie nori suvokti, kaip gimsta įstatymai, jų pataisos, kaip jie yra pažeidžiami ir kaip kartais jų nepaisoma. Knygoje sudėti redaguoti 2011–2015 m. straipsniai, paženklinti autorės emocijų, ironijos ir nevilties dėl to, kad Lietuvoje gražios žmonių lygybės vizijos, pagarbos žmogui siekiai vis netampa tikrove. Nepaisant to, autorė yra optimistė, nes tiki žmogaus protu ir galimybe keistis.

Susitikime vasario 25 d. (ketvirtadienį) 18 val. Konferencijų salėje 3.1

Andriaus Bielskio, politinio filosofo, kairiojo mąstytojo ir socialdemokrato 2015 m. spalio mėn. išleistose knygose „Egzistencija, prasmė, tobulumas: Aristoteliški gyvenimo prasmės apmąstymai“ (MRU, 2015) ir„Apie filosofijos ir meno prasmę“ yra siekiama iš naujo pateikti

atsakymus į pokario egzistencialistų keltus klausimus XXI

amžiaus postmodernios kultūros kontekste.

Studiją „Egzistencija, prasmė, tobulumas“ iš anglų kalbos išvertė Antanas Voznikaitis. Anglų kalba išplėsta forma ši knyga bus išleista Routledge leidykloje.

Nuoširdžiai kviečiame ieškančius atsakymų į gyvenimo prasmės klausimus į diskusiją šių knygų pagrindu Vilniaus knygų mugėje „Litexpo“ parodų centre vasario 26 d. (penktadienį), 20 val. Konferencijų salėje 3.1.

Diskusijoje dalyvaus autorius, religijotyrinininkė dr. Aušra Pažėraitė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė, filosofas Algirdas Davidavičius.

Jūratė Jadkonytė Petraitienė, Auksė Kontrimienė

„Laukiame naujagimio“

Nauja ,,Pypliotyros“ serijos knyga ,,Laukiame naujagimio“ nemokamai pasieks net 600 socialiai jautrių Lietuvos šeimų. Knygoje, parengtoje su Lietuvos gydytojais ir specialistais, pasakojama apie naujos gyvybės laukimą, naujagimio priežiūrą, šeimos kūrimosi ir darnių santykių pradžią. Viena iš autorių Jūratė Jadkonytė Petraitienė sako: ,,Iš esmės knygoje kalbame viena tema – kaip susilaukti sveiko kūdikio, tik su įvairių sričių specialistais, kurių kiekvieno patirtis skirtinga, tačiau vieninga išmintimi ir žiniomis, pagrįstomis naujausiais mokslo pasiekimais, ilgamete praktika bei meile savo darbui – tai ginekologijos prof. dr. (HP) Gražina Drąsutienė, neonatologijos prof. dr. (HP) Nijolė Drazdienė, genetikos prof. dr. (HP) Algirdas Utkus, vaikų ligų prof. dr. (HP) Vytautas Usonis, prof. dr. (HP) Vytautas Basys, doc. dr. Violeta Ožeraitienė, psichiatrė Goda Bačienė, šeimos konsultantas Vaidas Arvasevičius.“ Dar vienas knygos unikalumas, pasak autorės Auksės Kontrimienės, – ji yra suasmeninta: ,,Skaitytojas ir skaitytojus tėčius maloniai nudžiugins galimybė pasižymėti asmeninę informaciją apie savo vaikutį (vaisiaus judesius, pirmųjų metų ūgio, svorio pokyčius diagramose). Knyga spausdinta ant specialaus popieriaus, todėl joje galima piešti, spalvinti specialiai knygai sukurtas mandalas, pasitikrinti jausmus ir žinias atliekant testus tėvams. Neabejojame, po daugelio metų užaugęs vaikas su dideliu smalsumu vartys kiekvieną puslapį ir sužinos, kaip jo tėvai laukė.“

Susitikime vasario 27 d. (šeštadienį) 11 val. Konferencijų salėje 3.1

Taip pat primename, kad vasario 26 d. (penktadienį) 19 val. Forume-LRT studijoje įvyks Daivos Šabasevičienės, Rasos Vasinauskaitės knygos „Muzika kaip teatras: kompozitorius Faustas Latėnas“ pristatymas, o 20 val. Konferencijų salėje 3.1 – Andriaus Bielskio knygų „Egzistencija, prasmė, tobulumas. Aristoteliški gyvenimo prasmės apmąstymai“ bei „Apie filosofijos ir meno esmę“ pristatymas.

 

Seimo LSDP frakcijos narė A. Monkauskaitė: „Ligų prevencija ir sveika gyvensena – tarp sveikatos politikos prioritetų“  

 

2016-02-04

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė tvirtina, kad socialdemokratai sveikatos apsaugos politikoje toliau sieks tokių esminių tikslų kaip sergamumo ir mirtingumo nuo labiausiai paplitusių ligų – širdies ir kraujagyslių, vėžio, traumų ir nelaimingų atsitikimų – mažinimo bei priklausomybės ligų prevencijos.

„Tam, žinoma, turi būti užtikrintas ir tinkamas valstybės finansavimas. Jis reikalingas ir sveikos gyvensenos propagavimui ir gyventojų atsakomybės už savo sveikatą ir gyvenimo būdą skatinimui, sveikatos ir pacientų visuomeninių organizacijų veiklos stiprinimui, daugiau socialinės reklamos apie sveikatą“, – įsitikinusi A. Monkauskaitė, kuri yra ir LSDP Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė.

Vasario 3 d. LSDP Sveikatos apsaugos komitetas patvirtino LSDP Sveikatos programą 2016–2020 metais, kurios esminiai punktai turėtų tapti ir LSDP politinės bei Seimo rinkimų programų dalimi. Nemažai jų jau dabar yra įtraukti į Seimo LSDP frakcijos darbų darbotvarkę.

Tarp programos tikslų – sumažinti pacientų eiles bei pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, mažinti pacientų mokėjimus už odontologijos paslaugas, skatinti racionalų vaistų vartojimą, sukurti savivaldybių skatinimo už gyventojų sveikatos rodiklių gerinimą sistemą. 

Atskirą dėmesį socialdemokratai joje skiria sveikatos apsaugos sistemos specialistų parengimui ir darbo sąlygoms: sukurti sistemą, kaip pritraukti trūkstamus sveikatos priežiūros specialistus į rajonus (skirti socialinę pagalbą atvykstantiems specialistams, užtikrinti vartojamųjų paskolų lengvatas, aprūpinimą būstu, trišalių sutarčių sudarymą dėl rezidentūros); įpareigoti savivaldybes apmokėti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo išlaidų dalį, už kurį neapmoka valstybė; pakeisti rezidentūros modelį, integruojant rezidentūrą į sveikatos apsaugos sistemą, apmokant rezidentų darbą, praplėsti rezidentūros bazių skaičių, apimant regionines ir rajonines gydymo įstaigas, poliklinikas.

 

 

 

2016 01 28

Gediminas Kirkilas: „Terorizmo akivaizdoje – svarbus balansas tarp asmens duomenų apsaugos ir dalijimosi informacija“ 

 

Keičiantis technologijoms ir stiprėjant tokiems iššūkiams kaip pabėgėlių krizė ar ekstremalaus islamo terorizmo grėsmė, labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp asmens duomenų apsaugos ir valstybių bendradarbiavimo, keičiantis svarbia informacija, siekiant terorizmo prevencijos. Net trys ketvirtadaliai visų teroristinių aktų yra išvengiami būtent dėl tokio keitimosi informacija.

Tai spaudos konferencijoje „Asmens duomenų apsauga Lietuvoje“ Seime pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Gediminas Kirkilas. Jis taip pat teigė, kad užtikrinant terorizmo prevenciją, svarbus ir socialinių tinklų monitoringas, nes, prisidengdami pabėgėlių krize, teroristai išpuolius planuoja bei organizuojasi ir per socialinius tinklus.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Algirdas Kunčinas pasakojo apie Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) raidą Lietuvoje, priimtą prieš 20 metų. „Technologijų vystymasis, informacinės visuomenės pokyčiai, įgyta patirtis, teisinės praktikos formavimasis paskatina keisti, atnaujinti ar įtraukti naujas įstatymo nuostatas. Prieš 20 metų priimtas ADTAĮ jau buvo pakeistas 10 kartų, iš jų 3 kartus šis įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija“, – akcentavo jis.

VDAI direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė kalbėjo apie žmogaus teisių ir laisvių balansą internete bei apie Europos skaitmeninę rinką: „Kartu su mumis į internetą persikėlė ir mūsų teisės bei laisvės, vis svarbesnė tampa savireguliacija. Gaila, kad Lietuvoje gajus stereotipas, jog asmens duomenų apsauga yra totalus blogis ir teisė į duomenų apsaugą bei privatumą riboja teisę į saviraišką, intelektinės nuosavybės apsaugą, vartotojų teises ir kt..“

„Europos vieninga skaitmeninė rinka – tai vartotojų poreikius, jų teises užtikrinanti rinka. Internetinės technologijos, debesų kompiuterija pakeitė tradicines rinkas, todėl netinkamas asmens duomenų tvarkymas, o ypač netinkamas saugojimas, gali sukelti riziką, kad šie duomenys pateks į sukčių, teroristų rankas, ar jų atskleidimas kitaip neigiamai paveiks žmogaus padėtį arba padarys žalos. Užtikrinti vartotojų teisę į asmens duomenų apsaugą yra taip pat svarbu, kaip ir užtikrinti vartotojų teisę grąžinti prekę“, – teigė ji.

VDAI direktoriaus pavaduotoja Dijana Šinkūnienė skyrė dėmesį asmens duomenų apsaugai darbo santykiuose: „2015 m. VDAI atliko kandidatų į darbuotojus, esamų ir buvusių darbuotojų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimus 4 didžiuosiuose prekybos centruose. Jie atskleidė, kad darbdaviai neretai prašo perteklinės informacijos – pavyzdžiui, šeiminės padėties, ankstesnių darboviečių darbo užmokesčių, duomenų apie tautybę, teistumą, administracines nuobaudas, narkotinių medžiagų vartojimą, rūkymą, sutuoktinio, sugyventinio, tėvo, motinos, vaikų, brolių, seserų, kitų artimų asmenų darbovietes ir kt. Pasitaikė atvejų, kai įmonė kandidato į darbuotojus prašė pateikti asmeninį kredito reitingą.“

„Tačiau Darbo kodeksas draudžia atsisakyti priimti asmenį į darbą dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato, kad ypatingus asmens duomenis (t. y. duomenis, susijusius su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informaciją apie teistumą) galima tvarkyti tik įstatymų nustatytais atvejais“,  – tvirtino ji.

 

 

Atleistiems darbuotojams pajamas užtikrins Vyriausybės kuriamas specialus fondas

 

Šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos išvadai dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekto. Planuojamas fondas yra skirtas atleidžiamų iš darbo darbuotojų, turinčių daugiau nei 5 metų darbo stažą pas vieną darbdavį, apsaugai dėl prarandamų pajamų užtikrinti. Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje solidariai sutarė dėl fondo steigimo, kuris palengvintų darbuotojų atleidimą finansinių sunkumų patiriančiai įmonei.

Plačiau: http://lrv.lt/lt/naujienos/atleistiems-darbuotojams-pajamas-uztikrins-vyriausybes-kuriamas-specialus-fondas

 

 

Vaikų fizinė ir psichologinė būsena turi būti tikrinama privalomai

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad dėmesys vaikų sveikatai turi būti padidintas, todėl reikalingi ir teisiniai pakeitimai.

Plačiau: http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/vaiku-fizine-ir-psichologine-busena-turi-buti-tikrinama-privalomai

 

 

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu „Žinių radijui“

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ – apie Kėdainių raj. tragedijos pamokas ir priemones, kurių imamasi, kad tokie nusikaltimai nesikartotų, papildomus siūlymus, kurie sugriežtintų alkoholio prieinamumą, kitas aktualijas.

Plačiau:

http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/ministro-pirmininko-a-butkeviciaus-interviu-ziniu-radijui-71

Visas interviu:

http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/01/07/pozicija/52645

 

 

2015 m. Vyriausybės veiklos rezultatai – išsamiai

 

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo spaudos konferencijoje, kurios metu apžvelgė Vyriausybės per 2015 metus nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus bei pristatė šių metų veiklos prioritetus.

Plačiau: http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/2015-m-vyriausybes-veiklos-rezultatai-issamiai  

Dar išsamiau susipažinti su praėjusių metų Vyriausybės pasiekimais ir šiais metais planuojamais darbais galite čia.

 

 

Premjeras pavedė parengti darbo su socialinės rizikos šeimomis metodiką

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dėl incidento Kėdainių rajone, Saviečių kaime pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerija parengti ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomą darbo metodiką savivaldybių darbui su socialinės rizikos šeimomis.

Plačiau:

http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-pavede-parengti-darbo-su-socialines-rizikos-seimomis-metodika

 

 

Didinami ir minimalieji darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai

Vyriausybė posėdyje nutarė nuo 2016 m. sausio 1 d. patikslinti minimaliuosius darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nustačius minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 350 eurų, jų dydžiai  nebūtų mažesni už nustatytą MMA ar minimalųjį valandinį atlygį (2,13 eurų).

Plačiau:

http://lrv.lt/lt/naujienos/didinami-ir-minimalieji-darbuotoju-tarnybiniu-atlyginimu-koeficientai

 

Nuo kitų metų  didėja finansavimas švietimui

„Nuo 2016 m. sausio 1 d. bus didinami visų grandžių pedagogų atlyginimai. Mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kils iki 7 proc., šiemet jų algos jau didėjo 10 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems – 3 proc.“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vyriausybei šiandien posėdyje patvirtinus Mokinio krepšelio lėšų ir paskirstymo metodikos pakeitimus.

Plačiau:

http://lrv.lt/lt/naujienos/nuo-kitu-metu-dideja-finansavimas-svietimui

 

Vyriausybė nuo sausio 1 dienos didina pensijas ir išmokas

Vyriausybė posėdyje nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtino: valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį  – 112 eurų (dabar 108 Eur); maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį – 245 eurai (dabar 236 Eur); einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 445 eurai (dabar 434 Eur).

Plačiau:

http://lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-nuo-sausio-1-dienos-didina-pensijas-ir-ismokas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ar didindama atlyginimus kriminalistams bei kultūros darbuotojams

valdžia išlaidauja?

 

Pasigirdus kaltinimams, kad valdantieji šiais metais neva išlaidavo keldami atlyginimus valdininkams, Lietuvos socialdemokratų partija pažymi, kad atlyginimai buvo didinami tik kultūros darbuotojams ( papildomai skirta 5,2 mln. eurų) bei kriminalinės policijos darbuotojams (papildomai skirta 1,8 mln. eurų).

LSDP primena, kad du kartus buvo keliama minimali mėnesinė alga (MMA), todėl ši iniciatyva pareikalaus dar 5 mln. eurų.

Piktinimasis, kad valdžia pakėlė vos galą su galu suduriančių kultūros darbuotojų ir mūsų visų saugumu besirūpinančių kriminalistų atlyginimus, demonstruoja siaurą ir cinišką kaltintojų požiūrį.

Socialdemokratai pažymi, kad ir toliau sieks gerinti švietimo, kultūros, socialinių, statutinių darbuotojų ir kitų samdomą darbą dirbančių piliečių bei jų šeimų finansinę gerovę.

 

 

LSDP pirmininkas A. Butkevičius: „Lietuvai

ypač svarbus progresas moksle ir švietime“

 

„Rinkimus laimi tie, kurie per savo valdymą įrodo visuomenei, kad sugeba rūpintis žmonėmis“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Tarybos posėdyje tvirtino LSDP pirmininkas, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius savo pranešime apie politinę padėtį šalyje.

Vyriausybės vadovo įsitikinimu, „kaip Vyriausybė per šiuos trejus metus nuveikėme labai daug darbų. Tik atėjus į valdžią, pasikeitė geopolitinė situacija, užsidarė rinkos Rytuose, kur eksportuodavome 75 proc. maisto produktų, Europos Sąjungos (ES) viduje konkurencija paaštrėjo, o Lietuvos ekonomikos augimo prognozės iš geriausių tapo vienomis iš blogiausių ES. Taigi, mūsų Vyriausybei reikėjo ir perorientuoti savo politikos tikslus, ir juos įgyvendinti. Mums tai pavyko.”

A. Butkevičius pasidžiaugė gruodžio 10 d. Seime sėkmingais priimtais valstybės, „Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetais. Pasak jo, tai įrodo, kad LSDP yra stipri ir vieninga politinė jėga Lietuvoje, sugebanti priimti ir įgyvendinti sprendimus.

Lietuvos Ministras Pirmininkas akcentavo, kad vienas pagrindinių socialdemokratų socialinės politikos tikslų – kad žmogus darbo rinkoje visada būtų saugus – atsispindi socialinio modelio projekte.

„Dinamiškame šiuolaikiniame pasaulyje, kai įvairūs pokyčiai vyksta labai greitai, ypač  svarbu yra idėja, veiksmas ir rezultatas. Būtinos žinios, kompetencijos ir atsakomybė, siekiant užtikrinti, kad strategijos būtų įgyvendintos, o ne tik parašytos”, – teigė A. Butkevičius, pabrėždamas kokybiško švietimo bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo, taip pat sumanios specializacijos svarbą.

„Be kūrybingų žmonių, inovacijų ir tolerancijos kultūros progreso nebus, ypač Lietuvoje, kaip mažoje ir atviroje valstybėje, kuriai itin svarbu konkuruoti. Lietuva jau dabar turi turėti aiškius prioritetus, kokia ji turi būti po 20 ar 30 metų. Todėl turime toliau skatinti mokslą ir verslą dirbti kartu”, – kalbėjo LSDP pirmininkas A. Butkevičius.

 

 

Socialdemokratai istoriškai ypač prisidėjo prie

Lietuvos demokratijos kūrimo įtvirtinimo

 

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kartu su Stepono Kairio fondu Seime surengtoje mokslinėje-istorinėje konferencijoje „Lietuva – nepriklausoma demokratinė Respublika. Ant XX ir XXI amžių slenksčių – lyginamoji analizė: svajonės – įgyvendinimas – ateitis“ Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė istorinį socialdemokratų įnašą, kuriant Lietuvos demokratiją XX amžiaus pradžioje ir tarpukariu bei atkuriant ją ir įtvirtinant, atgavus nepriklausomybę 1990 metais.

Prof. hab. m. dr. Dobilas Kirvelis savo pranešime atkreipė dėmesį į aštrias Lietuvos socialines ir demografines problemas: palyginus su kitų Europos valstybių, mažas gyventojų pajamas, didelę emigraciją ir mažėjantį gyventojų skaičių. Profesorius akcentavo socialinės nelygybės visame pasaulyje didėjimo tendencijas ir pristatė besąlyginių bazinių pajamų, kurios būtinos biologiniams-fiziologiniams poreikiams (kaip oras, maistas, vanduo, pastogė, šiluma, miegas, seksas, vaikai) bei saugumo poreikiams (kaip globa, saugumas, tvarka, teisė, tolerancija, stabilumas) patenkinti, modelį, kuris jau pradėtas taikyti Suomijoje, o netrukus – ir Šveicarijoje.

D. Kirvelis pabrėžė inovacijų, biotechnologijų ir kūrybiškumo ateities kūrime bei tolesnio technologijų progreso ir su juo susijusių iššūkių ekonomikai ir demokratiniam valdymui svarbą. Jo teigimu, Lietuva ir Europos Sąjunga (ES) toliau atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) strateginių inovacijų ir bioinžinerijos srityse. Profesorius pažymėjo, kad S. Kairio fondas palaiko kūrybinės visuomenės formavimo schemą: tai – realiai taikytinas Lietuvos solidarios visuomenės kūrimo kelias per bioinžinerinę kūrybą, kūrybinę klasę į kūrybinę Lietuvos visuomenę.

Doc. dr. Dalius Serafinas savo pranešime „Lietuvos strategijų keliai ir klystkeliai 2020, 2030 ir kt.“ kalbėjo apie esminių problemų sprendimo svarbą: „Socialinė atsakomybė nėra filantropija, o bendro organizacijos valdymo strategija. Šios Vyriausybės programoje išdėstytas siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi – atitinka piliečių poreikius, tačiau labai svarbu, kaip juos sekasi įgyvendinti ir kokie yra  politikos rezultatai. Už statistinių skaičių, rodančių emigraciją, pajamas ir kt., yra konkrečios šeimos ir konkrečių žmonių likimai. Ar emigruoja orūs, saugūs ir laimingi?“

Todėl, D. Serafino įsitikinimu, Lietuvos strategija, įvertinus Europos ir pasaulio kontekstą, turėtų būti kūrybiškumo, inovacijų ir sumanios specializacijos, kurioje labai svarbu energetikos ir tvarios aplinkos balansas, sveikatos technologijos ir biotechnologijos bei agroinovacijos ir maisto technologijos, skatinimas. Anot jo, įvertindami inovacijų teikiamą pridėtinę vertę, reikia įvertinti, ką turime daryti, kad Lietuvos žmonės liktų Lietuvoje?

Doc. dr. Algimantas Kasperavičius savo pranešime daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos, kaip demokratijos ir kaip respublikos, sukūrimo svarbai tiek tarpukariu, tiek po 1990 metų, pabrėždamas, kad būtent XX a. pradžios Lietuvos socialdemokratai su Steponu Kairiu priešakyje pabrėžė ir Lietuvos visuomenei skleidė idėjas, kad Lietuvai reikia ne bet kokios valstybės, o demokratinės ir respublikos.

Istorikas tvirtino, kad XX a. pradžioje ir dėl Pirmojo pasaulinio karo peripetijų demokratinės visuomenės, demokratinės valstybės idėja nebuvo jau tokia savaime suprantama, turint galvoje ir Lietuvos vidinę padėtį, ir Katalikų bažnyčios įtaką, ir parapijinį mąstymą: „Demokratija nebuvo svarbus prioritetas. Daug reikėjo pasidarbuoti, kad idėja taptų kūnu. Buvo keliami įvairūs valstybės variantai: unija su Lenkija, Lietuva – demokratinėje Rusijoje, tačiau tuometinė geopolitinė situacija ir Pirmojo pasaulinio karo išvados sudarė sąlygas kurtis demokratinei Lietuvai.“

A. Kasperavičius pabrėžė, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akte įtvirtintos kertinės tezės apie demokratiją, Steigiamojo Seimo prioritetą ir žmogaus teises atėjo iš Lietuvos kairiosios politinės minties, o dešinieji prakalbo apie monarchijos kūrimą su Mindaugu II Lietuvoje: „Tai rodo, kad tuomet Lietuva buvo kryžkelėje tarp respublikos ir monarchijos. Ir tai buvo rimta.“ Pasak jo, dėl neaiškios Pirmojo pasaulinio karo baigties ir galimos Vokietijos pergalės visuomenėje nepasitikėta respublikos idėja.

„Lietuvos vardo 1000-mečio paminėjimui buvo skirta labai daug renginių, sukurta paminklų. O Respublikai? 2018 metais švęsime Lietuvos Respublikos šimtmetį, tačiau apie tai praktiškai nekalbama. Vilniuje gimė Lietuvos Respublikos idėja, bet jame nėra jokio būdingo respublikai simbolio. Priešingai – daugiau prisimenama XX a. pradžios monarchijos ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjų įprasminimas. Pernai minėjome Oršos mūšio metines, o šiemet, kai Didžiajam Vilniaus Seimui, kuris suformavo modernios Lietuvos valstybės paradigmą, sukanka 100 metų, beveik – jokio minėjimo. Kokiais prioritetais šiandien vadovaujasi Lietuvos valstybė?“

 

 

Socialdemokratai ragina Švietimo ir mokslo

ministrę ištirti situaciją LMTA

 

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie tragišką Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Vaidybos ir režisūros katedroje studijavusio studento žūtį, vienas po kito pasirodo vieši buvusių šios specialybės studentų pareiškimai, kuriuose kartojasi vienas pagrindinis leitmotyvas – klestinti patyčių kultūra.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija reiškia susirūpinimą situacija minėtoje aukštojoje mokykloje. Pasisakiusių liudininkų pasakojimuose kartojasi informacija apie galimą neprofesionalų ir edukacinei institucijai netinkamą pedagogų elgesį su studentais, o tai šiuolaikinėje demokratinėje Lietuvoje turėtų neegzistuoti.

Stebina Švietimo ir mokslo ministrės tyla. Raginame ministrę kuo skubiau imtis tyrimo ir išsiaiškinti situaciją minėtoje aukštojoje mokykloje, nes svarbu yra užtikrinti gerą psichologinę atmosferą studentams ir dėstytojams, aukštą mokslo kokybę ir Lietuvos aukštojo mokslo prestižą.

„Tai, ką skaitome žiniasklaidoje apie vaidybos ir režisūros studijų atmosferą, verčia sunerimti. Aukštajame moksle turime rimtų problemų – dėstytojai yra įdarbinami trumpalaikėmis sutartimis, jie patiria sistemingą psichologinį spaudimą, nežinodami, ar po vasaros dar turės darbo vietą. Jų patiriamas stresas persiduoda studentams. Tačiau tai, ką girdime apie LMTA, yra didžiulė grėsmė visos mūsų aukštojo mokslo sistemos prestižui. Kaip galime pritraukti studentus iš kitų šalių po tokių įvykių? Aš ne tik prisidedu prie raginimo ministrei imtis tyrimo, bet ir pati, kaip Seimo narė atsakinga už švietimą, kartu su socialdemokratiniu jaunimu domėsiuosi situacija šioje konkrečioje katedroje“, sako Orinta Leiputė, Seimo Švietimo komiteto narė ir LSDP Švietimo komiteto narė.

 

Padidinus mokinių maitinimo dienų skaičių, sporto gimnazijoms skiriamas papildomas finansavimas

Nuo 2016 m. sausio 1 d. šalies sporto gimnazijų mokiniams bus skiriamas maitinamas 266 dienas per metus – iki šiol buvo 198 dienos. Tai reglamentuoja Vyriausybės patvirtini  Ūkio lėšų, skiriamų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, metodikos pakeitimai.

Pakeitimai atlikti atsižvelgiant į tai, kad specializuotose mokyklose ugdymo procesas trunka 11 mėnesių – 2 mėnesiais ilgiau negu bendrojo ugdymo mokyklose. Mokiniai dalyvauja  mokomosiose stovyklose, treniruotėse, papildomai sportuoja, vyksta į varžybas. Pakeitus metodiką, papildomai sporto mokykloms 2016 metų biudžeto projekte skirta  640 tūkst. eurų. 

Šiuo metu šalyje yra dvi regioninės sportinės pakraipos gimnazijos: Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija ir Šiaulių sporto gimnazija.

LSDMS išplėstiniame posėdyje svarstyti aktualiausi nūdienos klausimai

Lapkričio 21 dieną į išplėstinį LSDMS tarybos posėdį, Birštono kurortiniame miestelyje susirinkę moterys svarstė svarbiausias šiandienos aktualijas: Socialinio modelio (SM) poveikį moterims ir šeimoms bei moterų pabėgėlių priėmimo klausimus.

„Kasdien vis gražėjantis Birštonas, vadovaujamas socialdemokratės Nijolės Dirginčienės, traukia akį“, - sveikinimo kalboje sakė LSDMS pirmininkė Birutė Vėsaitė. „Akivaizdžiai matosi darbų tęstinumas, atidaromos gydyklos, sanatorijos, plečiamas sveikatinimo paslaugų asortimentas“ – atkreipė dėmesį Seimo narė, pasidžiaugusi sėkmingu socialdemokratų komandos vadovavimu kurorte.

B. Vėsaitė tradiciškai apžvelgė politinę padėtį, Seimo nutarimus, socialdemokratų teikiamas pataisas ir diskusija apie naująjį Socialinį modelį įsibėgėjo. 

„Svarbiausia, kad SM jautriai atlieptų šeimos bei moterų veiklą, gyvenimą, gintų jų teises, skaidrintų ir vienodintų darbo užmokestį“, - sakė Seimo narė Giedrė Purvaneckienė. Būtent socialdemokratai SM siekia padaryti mažiau liberalesnį, ginantį ne tik darbdavio, bet pirmiausia šeimos, moters, dirbančiojo interesus. Svarbus ir profsąjungų vaidmuo, su kuriomis LSDP nuo seno glaudžiai bendradarbiauja. „SM neturi būti priešprieša pastatomas profsąjungoms, o anaiptol privalome veikti išvien, bendrystėje, atrandant esminius aspektus padedančius dirbančiajam“, – dar kartą pabrėžė prelegentė.

Pabėgėlių klausimas, ypatingai po kruvinųjų lapkričio 13-osios įvykių, supriešino visuomenę. Tačiau bet kokiu atveju, vienu matu visko matuoti negalime. Taip pat ir slėpti karčios tiesos – labiausiai pabėgėlių tarpe kenčia moterys bei vaikai.

Pabėgėlių stovylų baisumus savomis akimis mačiusi B. Vėsaitė pasakojo apie badą bei troškulį kenčiančias, prievartaujamas moteris, vaikus. „Tiek pabėgėlių, kiek besiglaudžiančių tiesiog Stambulo gatvėse, pamatyti tiesiog siaubinga. O moterų pabėgėlių situacija pabėgėlių kontekste yra dar sudėtingesnė, nes jomis naudojasi visi“, - pastebėjo Seimo narė.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad mūsų homofobiškoje visuomenėje labiausiai bijoma musulmoniškų santuokų, tačiau patikino, kad pagal mūsų civilinį kodeksą, mulų (musulmonų šventikų) pašventintos santuokos negalios. Baimę mums kelia ir moterų-vergių apranga: burkos, hidžabai. Tačiau, tai dar tik ledkalnio viršūnė - apie musulmoniškų kraštų moterų lytinių organų žalojimą, jo laipsnius, parodytos skaidrės su įvardytais konkrečiais skaičiais sukėlė siaubą moterų akyse.

Šiuo metu Afrikoje yra <140 mln. apipjaustytų, teisingiau - žiauriai sužalotų, tiesiog supjaustytų moterų. Daugiau nei 50 mln. dar laukia tokia baisi lemtis. Iš žiaurumo, iš nežinojimo, iš baisių tradicijų. Būtent tokios fiziškai sužalotos ir dvasiškai sutryptos, beteisės moterys pasiekia senąją Europą. Europą, kuri per karus, derybas , klaidas ir atradimus, skaudžias pamokas sunkiai iškovojo ir dar tebekovoja už pareigą gerbti moterį, jos teises, darbą, laisvę, kūną etc. „Skirtingose kultūrose moterų teisės vis dar yra pažeidžiamos, tačiau su savomis modifikacijomis“ – sakė LSDMS pirmininkės pavaduotoja Margarita Jankauskaitė. „Patriarchatas egzistuoja visur, tačiau slepiasi vis kitomis formomis“. Prelegentė pateikė Lietuvos moterų apklaustų gimdymo namuose skaičius: iš 300 apklaustų moterų 80% iš jų nežinojo skirtumo tarp prievartinių ir savanoriškų lytinių santykių, o 30% moterų buvo verčiamos užsiimti seksu ir t.t.

Birštono merė Nijolė Dirginčienė pabrėžė, kad kurortas yra pasiruošęs priimti ir integruoti pabėgėlius, tačiau atkreipė dėmesį į faktą, kad savivaldybės priešpastatomos prieš faktą: priimti pabėgėlius yra pasiruošta, tačiau socialinio būsto suteikti jiems neleidžiama, nuomotis kurorte tikrai nepigu, išmokos mažos. 

M. Jankauskaitė pabrėžė, kad pabėgėliams būtina padėti ekonomiškai integruotis, jie mūsų žmogiškasis išteklius, pagalba vis senstančiai ir sparčiai žmonių skaičiumi mažėjančiai valstybei.

Jūratė Puidienė, LSDMS atstovė tarptautiniams ryšiams pasiūlė, kad LSDMS, kaip organizacija priklausanti Europos moterų lobistinei organizacijai turėtų parengti rezoliuciją moterų pabėgėlių klausimais. Artimiausiu metu, suburta darbo grupė turėtų rezoliuciją išgryninti ir pateikti.

LSDMS išplėstiniame tarybos posėdyje bendradarbiavimo tikslais apsilankė Vilmos Barišauskaitės vadovaujamas jaunųjų soacialdemokračių tinklas. „Be abejonės“, - sakė LSDMS pirmininkė B. Vėsaitė, „mes, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga, visokeriopai padėsime bei remsime jaunąsias bičiules“, ir palinkėjo joms energijos bei sėkmės.

Auksė Kontrimienė, Ministro Pirmininko patarėja Vyrų ir moterų lygiais klausimais, LSDMS pirmininkės pavaduotoja pakvietė moteris susitikti eitynėse „16 km už kiekvieną dieną prieš smurtą“. Pasaulyje daugiau nei 20 metų nuo lapkričio 25 iki gruodžio 10 dienos vyksta 16-os dienų pasipriešinimo smurtui prieš moteris kampanija. Ja siekiama atkreipti dėmesį į plačiai paplitusią problemą ir didinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš moteris. Idėją palaikantys vyrai akcijos metu segi baltąjį kaspiną, kuris simbolizuoja nepakantumą smurtui, solidarumą su nukentėjusiomis ir pasiryžimą keisti smurtą vis dar toleruojančią kultūrą. 

„Tokios Lietuvos dukroms, mes palikti negalime“, - antrino M. Jankauskaitė ir pakvietė visas moteris bei vyrus tokias eitynes organizuoti savuose miestuose.

Vilniuje eitynės prieš smurtą prasidės gruodžio 5 d. 12 val., prie SANTUOKŲ RŪMŲ (K. Kalinausko g. 21, LT-03107 Vilnius). Mes eisime į žygį prieš smurtą, už saugias moteris, namus ir visuomenę!

Daugiau apie eitynes skaitykite čia: http://lsdms.lt/index.php/2-renginiai/188-kvietimas-16-kilometr-uz-kiekviena-diena-pries-smurta

Jolanta Grigorjevienė
LSDMS viešųjų ryšių atstovė 

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJA

 

Socialdemokratai: Konstitucijos 38 str. dėl šeimos yra pakankamas

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad  santuoka sudaroma „laisvu vyro ir moters sutarimu“. Veikiantis Konstitucijos straipsnis nekelia kliūčių santuokos sudarymui ir darniam šeimos gyvenimui. Civilinis kodeksas taip pat labai aiškiai apibrėžia, kad santuoka – tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti vyro ir moters šeimos teisinius santykius.

Konstitucijos 38 straipsnis taip pat saugo šeimą ir apibrėžia lyčių lygybę santuokoje: „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, „Sutuoktinių teisės šeimoje lygios“. Šeimos ir jos santykiams apibrėžti Civiliniame kodekse yra skirta atskira šeimos teisės dalis. Šeima yra socialinė, o ne teisinė sąvoka. Dabar galiojantis Konstitucijos 38 straipsnis jokiu būdu nesikėsina į vyro ir moters santuoką ar tradicinę šeimą, t.y., vyro ir moters šeimos teisinius santykius.

Todėl Konstitucijos 38 straipsnio nėra būtinybės ar poreikio keisti arba papildyti. Teikiami siūlymai tobulinti minėtą Konstitucijos straipsnį gali sukurti prielaidas šio Konstitucijos straipsnio interpretacijoms, kurios realiame gyvenime, užtikrinant jo įgyvendinimą, atitinkamai gali neigiamai paveikti socialiai labiau pažeidžiamų grupių – šiuo atveju, daugiausia moterų, vaikų ar asmenų, vienų auginančius vaikus, – teises ir padėtį.

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

LSDP informacinio centro  vadovė

Jolanta Bielskienė, tel. nr. 8 612 01274,

el. paštas: infocentras@lsdp.lt

 

 

 

Konservatorių tradicija – verslas valstybės sąskaita

 

Seimas aiškinasi, ar Landsbergiai verslui teisėtai naudoja valstybės turtą

Jaunojo konservatorių vedlio Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslas iškėlė tiek daug klausimų ir abejonių visuomenei, kad ištirti paaiškėjusias skandalingas verslo detales ėmėsi Seimas.

Parlamentas lapkričio 12 dieną suteikė įgaliojimus Seimo antikorupcijos komisijai ir pavedė jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos Landsbergienės galimai neteisėto naudojimosi valstybės turtu. Toliau... http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/arturas-skardzius-konservatoriu-tradicija-verslas-valstybes-saskaita-18-543421

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJA

2015-11-19

 

Konservatorių ir darbiečių „davatkiškumas“ stabdo pažangą sveikatos sistemoje

Seime ir vėl strigo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Socialdemokratų siūlymui pasipriešino susivieniję Tėvynės sąjungos ir Darbo partijų frakcijos, taip pat kai kurie Lenkų rinkimų akcijos, Tvarkos ir teisingumo partijų nariai.

Dešimtims tūkstančių šalies gyventojų vėl nutolinta galimybė, o kai kuriais atvejais ir užkirstas kelias susilaukti vaikų. Vertinant demografinę senstančios visuomenės situaciją Lietuvoje, tai neatleistinas konservatorių ir darbiečių tamsumo ir „davatkiškumo“ demonstravimas pasaulio pažangos fone. Ypatingai stebina dešiniųjų politikų nenuosklumas: viena vertus jie skelbiasi giną šeimą ir šeimos vertybes, tačiau priešinasi galimybei šeimoms susilaukti vaikų.

Socialdemokrato Juro Poželos ir kitų Seimo narių grupės Seimui vėl buvo siūloma Civilinio kodekso pakeitimo projekte pakeisti dirbtinio apvaisinimo sąvoką į pagalbinio apvaisinimo bei įtvirtinti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pagalbinio apvaisinimo projektas su pertraukomis Seime svarstomas jau kone 10 metų.

 „50 tūkstančių nevaisingų porų, negalinčių sau leisti pagalbinio apvaisinimo procedūros  vis dar laukia savo šanso tik todėl, kad Seime svarstant 300 lapų apimties išvadas vyksta nuolatiniai ginčai ir nesutarimai, kai tuo tarpu tereikia pakeisti vieną kodekso straipsnį. Dabar Civiliniame kodekse yra parašyta, jog dirbtinis apvaisinimas reglamentuojamas kitais įstatymais. Pakeitus vieną straipsnį poros jau kitais metais turėtų galimybę susilaukti vaiko.“ – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juras Požela.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitais metais numatyta 868 860 eurų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. Nurodytos pinigų sumos turėtų užtekti 350-370 porų kompensuoti medikamentus ir pačią procedūrą.

Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras nenaudojamos jokios dirbtinės ląstelės ar genų inžinerijos būdu sukurti audiniai. Procedūros atliekamos su natūraliomis moters ir vyro organizmo lytinėmis ląstelėmis, tik pasitelkiami pagalbiniai apvaisinimo būdai siekiant sukelti moters nėštumą. Todėl ir siūloma įstatymuose pakeisti terminą „dirbtinis“ į „pagalbinis“.

„Kalbant apie reglamentavimą, pažymėtina, kad nevaisingumas yra įtrauktas į ligų sąrašą, todėl jo, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymas turėtų būti reglamentuojamas įstatymais.“ – teigia J. Požela.

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

LSDP informacinio centro vadovė

Jolanta Bielskienė,tel. nr. 8 612 01274,

el. paštas: infocentras@lsdp.lt

 

 

 

Smulkiajam ir vidutiniam verslui – premjero dėmesys

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, antradienį susitikęs su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininke Zita Sorokiene, kuri taip pat yra ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narė, kitais smulkaus ir vidutinio verslo atstovais, išklausė pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti šio sektoriaus verslo sąlygas.

Plačiau:

http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/smulkiajam-ir-vidutiniam-verslui-premjero-demesys

 

 

 A. Kubilius – Kremliaus propagandos ruporas

 

2015 lapkričio 10 d., Vilnius. Konservatorių partijos ex-lyderis taip pasiilgo Kremliaus „propagandinių atakų“ prieš Lietuvą, kad jų nesulaukęs pats ėmėsi tokią propagandą skleisti. Tai patvirtina pats Andrius Kubilius jau pirmomis savo komentaro populiariame portale eilutėmis: „Rusų spauda apie „Rosatomo“ statomą Astravo elektrinę ir Lietuvos valdžios pastarojo meto veiksmus skelbia štai tokias žinias.“

Toliau A. Kubilius dėsto Rusijos žiniasklaidos propagandinius melus, visiškai nepaisydamas to, ką Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ne kartą sakė ir dar kartą pakartojo visai neseniai, spalio 28 d., Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) Ministrų Pirmininkų susitikimo metu Reikjavike:

„Džiaugiamės dėl dabartinės teigiamos tendencijos ES ir Baltarusijos santykių srityje. Likusių politinių kalinių išlaisvinimas rugpjūčio mėnesį  buvo ilgai lauktas žingsnis. Vis dėlto, Baltarusija ir toliau tęsia atominės elektrinės, esančios vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, statybos projektą. Tai kelia grėsmę mūsų regiono saugumui.“

Konservatorių de facto lyderio bandymus kurstyti įtarimus ir nesantaiką šalies viduje, kas , ko gero, sutampa ir su propagandinės Rusijos žiniasklaidos tikslais, patvirtina jo kalbėjimas apie „Rosatomo“ nesaugią elektrą.

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius: „Lietuvos pozicija nesikeičia: mūsų kaimynystėje, įskaitant Baltarusijoje, statomi atominiai objektai turi atitikti aukščiausius tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Remiantis tuo ir siekiame, kad Baltarusija tokius reikalavimus griežtai įvykdytų, o Lietuvos gyventojams nekiltų nepamatuotos grėsmės. Kol kas tokio įsitikinimo nėra, todėl ir jokių derybų ar susitarimų šiame etape negali būti.

Astravo AE Poveikio aplinkai vertinimo procesas su Baltarusija nėra baigtas. Dar 2014 m. birželio mėn. Espo konvencijos susitikimas konstatavo Baltarusijos daromus pažeidimus ir pateikė Baltarusijai rekomendacijas, kurias reikia įgyvendinti. Tikimės, kad Baltarusija pateiks Lietuvos prašomą informaciją ir geranoriškai bendradarbiaus – tuo labiau, kad tokių objektų saugumo užtikrinimas yra bendras visų mūsų interesas.“

Sunku patikėti, kad Lietuvos Premjero išsakyti argumentai yra nesuprantami ex-Premjerui. Greičiausiai Kremliaus propagandai atstovaujanti žiniasklaida jam atrodo labiau patikimas informacijos šaltinis.

 

 

Premjeras sveikino geriausių šių metų ūkių puoselėtojus

 

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį Kaune sveikino konkurso „Metų ūkis 2015“ laimėtojus.

Plačiau:

http://ministraspirmininkas.lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-sveikino-geriausiu-siu-metu-ukiu-puoseletojus

 

 

LSDP pirmininko kreipimasis

 

       Mieli Bičiuliai,

 

        kreipiuosi į Jus visus – mano gerai pažįstamus ir kiekvieną, su kuriuo teko bendrauti, susitikti ar tik pasisveikinti. Pastaruoju metu, Jums visiems žinoma, spaudoje ir visuomenėje netyla išankstiniai neigiami, galimai niekuo nepagrįsti ir, neabejoju, skuboti mūsų bičiulių veiksmų vertinimai. Kaip rodo ne vienų priešrinkiminių metų patirtis, panašūs dalykai kartojosi ir anksčiau, tačiau paskutiniai įvykiai tampa iššūkiu mūsų partijai, todėl prašau Jūsų supratimo ir palaikymo.

        Šiame kontekste  negaliu nepasiremti vakar spaudoje nuskambėjusia Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro, buvusio Valstybės saugumo departamento vadovo Jurgio Jurgelio mintimi: „Kai klausimas liečia politikus, užtenka politikui išmesti klausimą, kad jis korumpuotas, ir, galima sakyti, kad jis rinkimuose žlugęs, o po to pasirodys, kad nieko. Tik apjuodinkim, bet jeigu jis bus nekaltas, niekas už tai neatsakys, skubėjimu paviešinti ir sakymu, kad mes pateikėme teismams“.

     Nesunku suprasti, kad artėjant 2016 metų Seimo rinkimams, dešiniosios partijos, negalėdamos susitaikyti su aukštais LSDP reitingais, paskutinius trejus metus iš eilės, tačiau neturėdamos alternatyvos, ką pasiūlyti visuomenei ir valstybei, visais įmanomais būdais stengiasi mus sumenkinti, nuvertinti mūsų ilgametes pastangas, siekia sukelti mūsų nepasitikėjimą vieni kitais. Tenka tik apgailestauti, kad tokia ta jų  rinkiminės kampanijos pradžia.

        Man vadovaujant, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama mūsų priimtą programą, įgyvendina duotus pažadus: mes ir toliau rūpinsimės visų sričių dirbančiaisiais, šeimomis, auginančiomis vaikus, papildomo Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) už kiekvieną vaiką didinimu, minimalaus mėnesinio atlygio didinimu, bendrojo NPD didinimu, šilumos ir elektros kainos mažinimu ir t.t.

        Brangūs bičiuliai, prisiminkime, kaip vieningai dirbome ruošdamiesi 2012 metų Seimo bei šių metų Savivaldos rinkimams ir pasiekėme gerų rezultatų, todėl šiandien, kaip niekada reikia kiekvieno mūsų pastangų. Kviečiu visus išlaikyti vienybę, solidarumą ir pagarbą vieni kitiems, o svarbiausia, pasitikėjimą. Mes turime daug puikių kandidatų, jau iškeltų į 2016 metų Seimą, todėl nedvejodami turime dirbti toliau, kad mūsų partija, pastaraisiais metais turinti didelį Lietuvos gyventojų pasitikėjimą, ir toliau būtų didžiausia parlamentinė partija, vienijanti demokratiją, socialinį teisingumą ir solidarumą puoselėjančius įvairių visuomenės sričių atstovus.

      Mieli, bičiuliai, aš nuoširdžiai tikiu kiekvienu Jūsų. Esame ne kartą deklaravę ir pademonstravę savo principingumą vertindami vieni kitų elgesį ir veiklą, netrukdėme kompetentingų institucijų tyrimui, kaip ir dera demokratinėje visuomenėje, o galimai prasižengę bičiuliai stabdydavo narystę partijoje. Todėl ir šį kartą laikykimės šio principo. Kviečiu visus – dirbkime susitelkę, būkime budrūs ir atidūs vieni kitiems, būkime geriausiu pavyzdžiu, tikrų, socialdemokratinių vertybių puoselėtojai.  Juk mes tai galim.

 

LSDP Pirmininkas                                                        Algirdas Butkevičius

 

 

 

PRANEŠIMAS SPAUDAI: Socialdemokratai kviečia politikus netrukdyti teisėsaugai dirbti savo darbo

 

Socialdemokratai netrukdys teisėsaugos institucijoms tirti Druskininkų istorijos ir ragina opoziciją elgtis taip pat.                     

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, liberalas Vitalijus Gailius, o dabar ir buvęs konservatorių partijos vadovas Andrius Kubilius bando kištis į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), prokuratūros ir teismų darbą bei paveikti šias institucijas.

Socialdemokratai, tuo tarpu, siekia kuo teisingesnio nepriklausomo kompetetingų institucijų tyrimo ir patys nesikišdami į tyrimo procesą, ragina to nedaryti ir opozicijos atstovų, o laukti teismo sprendimų, kaip ir pridera elgtis demokratinėje valstybėje.

Seimo Antikorupcijos komisijos nario, socialdemokrato Arūno Dudėno teigimu, „Seimo Antikorupcijos komisija ir politikai neturi tapti kažkieno sąskaitų suvedinėjimo įrankiais. Druskininkų atveju įžvelgiu tiesiog politikavimą, kai vienos savivaldybės klausimai keliami į komisiją kas pusmetį. Būtent su Druskininkų savivaldybe susijusius klausimus mes, Antikorupcijos komisija, pastaruosius metus svarstėme net kelis kartus. Deja, susidaro vaizdas, kad kai kurie politikai ar komisijos nariai piktnaudžiauja Seimo Antikorupcijos komisija. Svarbiausia – teisėsauga pradėjo savo tyrimą. Politikams, bent jau šiuo momentu, nėra laikas kištis į jos darbą ir darytis savireklamą“.

Konservatorių ir liberalų veiksmai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, įtvirtinančiai teismų nepriklausomumą bei įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių atskyrimą. Bet kokio ikiteisminio tyrimo aplinkybės ar bet kokios teisme nagrinėjamos bylos detalės turi būti nagrinėjamos ten, kur jas nagrinėti įpareigoja Konstitucija ir įstatymai. Konstitucijos 118 straipsnis labai aiškiai nustato, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuoja, jam vadovauja prokuroras, o 109 straipsnis nurodo, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės institucijoms ir įstaigoms ar jų tarnautojams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms ir judėjimams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į STT pareigūnų operatyvinę ar kitą tarnybinę veiklą.

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

LSDP informacinio centro  vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274

el. paštas: infocentras@lsdp.lt

 

 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

2015-10-21

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorę dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos

 

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorę Gražiną Ramanauskaitę – Tiumenevienę, dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos, pažeidžiančios asmenų garbę ir orumą ir nesuderinamos su žurnalistinės etikos principais.

Socialdemokratai prašo ištirti žurnalistės Vilmos Danauskienės pastaruosius „žurnalistikos“ darbus, mūsų nuomone, prasilenkiančius su žurnalistinio darbo etika. Pastaruoju metu minėta žurnalistė vieną po kito publikuoja straipsnius, kupinus kaltinimų ir faktais nepagrįstų insinuacijų prieš eilę LSDP narių.

Pastaruoju metu minėta žurnalistė vieną po kito publikuoja straipsnius, kupinus kaltinimų ir faktais nepagrįstų insinuacijų prieš eilę LSDP narių.

Pirmiausia, ji kone žargonine kalba straipsnyje „Pasveikinsiu Lazdijų ir Alytaus rajonų valdžią“ aprašė „premjero komandos vizitą“ Lazdijų rajone („Lazdijų žvaigždė“ 2015.09.15 Nr. 39, 1 priedas). Straipsnis nepateikia jokios informacijos ar faktų, tačiau žurnalistė tenkinasi vien tik žemiausio lygio tendencingu pasakojimu. Straipsnyje daroma prielaida, kad Socialdemokratų partijos pirmininkas laiko Lazdijų gyventojus „urviniais“ ir „kaimiečiais“. Tai visiškai neatitinka jokių Algirdo Butkevičiaus pokalbių temų ar pasakytų žodžių.

Nepasitenkinusi regionine sklaida, tarytum apie atskirą įvykį ji publikuoja tekstą portale „Delfi.lt“, tuo pačiu, matyt, siekdama paveikti teismo procesą. Aprašomas vizitas Druskininkuose iš tiesų yra to paties vizito į Lazdijus dalis. Faktai, atsakantys į kaltinimus, buvo išdėstyti LSDP pranešime spaudai bei Seimo narės, dalyvavusios išvykoje, komentare „Delfi.lt“.

Žurnalistė V. Danauskienė tendencingai aprašo Socialdemokratų partijos narius, įžeisdama jų garbę ir orumą, pavyzdžiui, privataus namo statybą Druskininkuose susiejusi su LSDP pirmininko Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus vizitu į kurortą. Neva, po vizito kitą dieną buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, įteisinantis minėtą statybą. Publikacijoje teikiami ne tik neetiški apibūdinimai socialdemokratų vadovų atžvilgiu – „Caras, dvaras, privilegijuoti“ ir panašūs, bet toks straipsnis prieš teismo posėdį vertintinas kaip bandymas daryti poveikį teismui. Publikacija pasirodė 2015 m. spalio 16 d., o teismo posėdis įvyko 2015 m. spalio 19 dieną. Beje, teismas nusprendė, kad privataus namo statyba Druskininkuose teisėta.

Žurnalistė V. Danauskienė vietoj to, kad sureaguotų į aiškiai išdėstytus atsakomuosius faktus, toliau tyčiojasi ne tik iš politikų, bet ir iš teismo sprendimo, kuris skelbia, kad jos pateikti „faktai“ ir „argumentai“ yra netiesa.

Nepasirūpinusi informuoti skaitytojų toje pačioje žiniasklaidos priemonėje, kad parašė netiesą, žurnalistė dirba toliau.

Straipsnio „Druskininkų skandalas: „Aqua“ ir jos klientai“ autorė Vilma Danauskienė aprašo teisėsaugos institucijų pradėtą tyrimą dėl Druskininkų vandens parko ir jo vadovo veiklos. Toje pačioje publikacijoje minimi politikai, tarp jų ir Socialdemokratų partijos nariai. Straipsnio paantraštė – „Druskininkų vandens parkas buvo tapęs nemokamų nakvynių politikams ir savųjų įdarbinimo rojumi“. Žurnalistė mini, kad vieną ar kitą politiką piliečiai matė Druskininkuose ar „Aqua“ parke ir jai to pakanka kaip fakto, kad jie jau nusižengė.

Informacija pateikiama taip, kad atrodytų, jog jos paminėti socialdemokratai nemokamai naudojosi vandens parko paslaugomis. Cituojama premjero A. Butkevičiaus patarėja R. Grumadaitė atsakė, kad A. Butkevičius nesinaudojo Druskininkų vandens parko paslaugomis, o sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė pasinaudojo savo dovanų kuponu.

Net po to, kai minėti politikai paaiškino, kad arba nėra buvę „Aqua“ parke, arba lankėsi ten savo iniciatyva, žurnalistė V. Danauskienė toliau teikia šmeižikiškas insinuacijas, kad skaitytojui susidarytų įspūdis, jog politikai slepia tiesą.

Minimi V. Danauskienės publikacijoje Lietuvos socialdemokratų partijos nariai jaučiasi apšmeižti. Be jokių įrodymų jų pavardės minimos į teisėsaugos akiratį patekusioje istorijoje, skaitytojams sukeliamas įspūdis, kad jie yra įsipainioję į nemokamų paslaugų istorijas.

Tendencingas žurnalistės V. Danauskienės puolimas (žurnalistiniu tyrimu tų straipsnių pavadinti neįmanoma) prieš LSDP kelia abejones ne tik dėl užsakomosios žiniasklaidos, bet ir yra nesuderinamas su demokratinės šalies nešališkos žiniasklaidos etika.

 

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274

 

 

UAB „Ministerium“ reikalauja paneigti Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir, ypač Andriaus Kubiliaus tikrovės neatitinkančius duomenis. 

 

 

Startuoja projektas „Pažink savivaldą“. Kviečiame registruotis!

Informacija
 

Moksleivi, pabodo mokyklos suolas ir nori išbandyti save savivaldybininko kėdėje? Jei nebijai iššūkių ir rudens atostogų metu nori išmokti tai, ko nemoka nė vienas tavo bendraamžis, tuomet šis skelbimas kaip tik Tau! 

 Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) kviečia 9 -12 klasių moksleivius, profesinio mokymo centrų moksleivius, kolegijų bei universitetų studentus dalyvauti projekte „Pažink savivaldą“! Projekto tikslas –  supažindinti jaunimą su savivaldybių darbuotojų darbu, sugriauti stereotipus apie savivaldybių administracijų darbą ir leisti jaunuoliams atlikti mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, skyriaus vedėjo ar bet kurias kitas pareigas. Projekto metu dalyviai galės iš arti pamatyti savivaldybininkų kasdienybę, susidraugauti su savo miesto valdžios atstovais  bei atlikti įvairias užduotis! Iki Spalio 20 dienos (imtinai), visus susidomėjusius bei norinčius dalyvauti projekte, kviečiame registruotis užpildant šią registracijos formą:

 https://docs.google.com/forms/d/1rr01CzHSeRIWAA-AHJVopZFT0KuAzgSpDHEwB-ylMa4/viewform. 

Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai bus informuoti registracijos metu nurodytais elektroniniais paštais. Daugiau informacijos: info@jaunimieciai.lt arba telefonu: +37068037137.

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

 

Socialdemokratai pasisako už moterų kvotas politikoje

 

Nei Europos Sąjungoje (ES), nei Lietuvoje iki šiol lyčių lygios galimybės nėra įgyvendintos. Lietuvoje valdymo ir sprendimų priėmimo sferoje egzistuoja lyčių disproporcija. Nepaisant to, Lietuvoje dauguma politikų pasisako prieš lyčių kvotas, kaip laikiną priemonę lyčių pusiausvyrai kurti vadovavimo sferoje. Politikoje lyčių lygybės pusiausvyrai atkurti egzistuoja du keliai –įstatymų leidyba ir visuomenės švietimas. Tačiau šios priemonės Lietuvoje neveikia. Seime atmetami lyčių lygybę, lygias galimybes, žmogaus teises ginantys įstatymai. „Ar Lietuvos moterims reikia demokratijos?“ – apie tai šiandien Seime buvo diskutuojama Seimo narės, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos  narės, prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės surengtoje spaudos konferencijoje. Toliau...

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

 

2015-10-06

 

Socialdemokratai perdavė ukrainiečiams gydomuosius lazerius

 

Šiandien Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje buvo iškilmingai perduoti du lietuviški gydomieji lazeriai, skirti padėti greičiau ir lengviau gyti sužeistiems Ukrainos kariams ir civiliams.

 Pirmasis ukrainiečių susitikimas su idėjos autoriumi Seimo nariu Aleksandru Zeltiniu ir lazerio išradėju, Lazerinės technologijos centro vadovu, profesoriumi, habilituotu technikos mokslų daktaru Rimantu Kanapėnu įvyko dar šių metų sausio 16 dieną. Tąkart socialdemokratai oficialiai pasižadėjo labdaringai suteikti medicininę paramą ukrainiečiams. Buvo pristatyti lazeriai ir sutarta dėl oficialaus gydymo įrenginių perdavimo bei apmokymo jais naudotis.

Šiandien dovaną atsiimti atvykęs Piotro Porošenkos bloko partijos sekretoriaus pavaduotojas Serhii Matusovas padėkojo politikams ir mokslininkams už didelę paramą medicinine įranga.

„Nors ir nesu medikas, bet gerai žinau, kaip ji mums bus reikalinga ligoninėse ir reabilitacijos centruose. Esame be galo dėkingi už nuolat suteikiamą ne tik materialinę, bet ir labai svarbią moralinę pagalbą“, – kalbėjo S. Matusovas.

„Į Lietuvą atvykau ne tik atsiimti medicininės dovanos, bet ir išmokti lazeriais naudotis. Kaip medikė, vertinu šių prietaisų naudą, nes jie skirti gydyti kaulų lūžius, opas, odos ir kt. ligas. Medicininė įranga bus perduota į kardiologinius, psichologinius, neurologinius kabinetus“, –  sakė gydytoja Daria Stefanovska.

Lazerinės technologijos centro vadovas, profesorius R. Kanapėnas  džiaugėsi, jog užsimezgė gražus ir kilnus kontaktas.

„Šiandien jums perduodame praktikoje patikrintus, sertifikuotus, patentuotus ir aprobuotus prietaisus. Vienas iš svarbiausių ir originaliausių šių aparatų požymių – tai gydymas be skausmo ir vaistų. Lazeriais galėsite gydyti sąnarių, žaizdų, peršalimų, ausų, gerklų uždegimus ir t.t. Praktikoje tai šimtus kartų patikrinta, abejonių dėl prietaisų naudingumo nėra jokių“, – lazerių naudą įvardijo profesorius R. Kanapėnas.

Kilnios idėjos autorius Seimo narys Aleksandras Zeltinis dar kartą prisiminė kokiomis aplinkybėmis gimė sumanymas padėti broliams ukrainiečiams.

„Graži idėja drauge su profesoriumi leidžia mums prisidėti prie sveikatos atstatymo ir grąžinti žmones į pilnavertį gyvenimą. Mintis, kad lazeriai pagreitins žaizdų gijimą, nuskausmins ir pan., leidžia manyti, kad mūsų sumanymas vykęs. Dabar beliko apmokyti medikus, kad šie prietaisai būtų tikslingai naudojami“, – sakė labdaros iniciatorius A. Zeltinis.

Seimo Europos komiteto reikalų pirmininkas Gediminas Kirkilas atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimui vietos dar tikrai yra, nes Ukrainai šiandien labai trūksta greitosios pagalbos mašinų ir psichologų. Tad pažadėjo pasidomėti kaip galima padėti ukrainiečiams sprendžiant psichologų, medicininių automobilių trūkumą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka paatviravo, kad nors šiandien jis ir politikas, bet taip pat esąs ir mokslininkas. Lietuvos biochemikas yra gavęs valstybinę premiją mokslo srityje kartu su onkologais ir lazerio išradėjais už vėžio gydymą, pasitelkiant lazerinį mokslą.

„Lietuva – maža šalis. Nors mūsų mažai, bet čia gyvena daug protingų žmonių. Lazerinės technologijos srityje esame nemažai nuveikę, padirbėję ir išradę daug naudingų dalykų“ , – kalbėjo Seimo narys B. Juodka.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė apžvelgė šio susitikimo prasmę ir svarbą, pabrėždama, kad Lietuvos socialdemokratų iniciatyva suorganizuotas Lietuvos mokslininko ir Ukrainos politikų bei medikų susitikimas – indėlis, padėsiantis sveikti nukentėjusiems ukrainiečiams. Frakcijos seniūnė taip pat išreiškė viltį, kad šis susitikimas su ukrainiečiais yra ne paskutinis. 

Graži iniciatyva buvo sutvirtinta sutarties pasirašymu ir oficialiu lazerių perdavimu. Medikė D. Stefanovska bus apmokyta prietaisais naudotis praktiškai ir savo patirtimi pasidalins su Ukrainos medikais.

 

LSDP informacijos centro vadovė

Jolanta Bielskienė

Tel. nr. 8 612 01274 

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

2015-10-05

 

Socialdemokratų dovana – gydomieji lazeriai bus perduoti sužeistiems ukrainiečiams

 

Rytoj, spalio 6 diena, 10 val. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje socialdemokratai ukrainiečiams perduos Europos Sąjungoje patentuotus lietuviškus gydomuosius lazerius, skirtus padėti greičiau ir lengviau gyti sužeistiems Ukrainos kariams ir civiliams.

Susutikti su Seimo socialdemokratų frakcijos nariais ir pasiimti dovaną atvyksta gydytoja Stefanovska Daria ir Piotro Porošenkos bloko partijos sekretoriaus pavaduotojas Matusov Serhii.

Gydomuosius lazerius medikams perduos socialdemokratas, idėjos sumanytojas Seimo narys Aleksandras Zeltinis.

„Vienas iš gydomųjų lazerių skirtas gydymui ligoninėje, kitas, mobilus, tinkamas nugabenti ten, kur sužeidžiami ir gydomi kariai“, – taip savo išrastus ir pagamintus prietaisus pristatė profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras Rimantas Kanapėnas.

Lietuvoje išmokus dirbti su šiais prietaisais, lazeriai bus transportuojami į Ukrainą.

 

LSDP informacijos centro vadovė

Jolanta Bielskienė

Tel. nr. 8 612 01274 

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

 

Dėl melagingų A.Kubiliaus pasisakymų socialdemokratai kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją

 

Seimo LSDP frakcija kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama ištirti ir įvertinti melagingus ir šmeižikiškus TS-LKD partijos nario Andriaus Kubilius viešus pasisakymus žiniasklaidoje tendencingai nukreiptus prieš LSDP pirmininką, Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių.

Pasak A. Kubiliaus: "Akivaizdžiai matosi, kad valdantieji ir, konkrečiai čia aš turiu kalbėt apie Ministrą Pirmininką, kuris, matyt, nori tokio prokuroro, su kuriuo jie galėtų telefonu kalbėtis. Premjeras pats yra toj garsiojoj istorijoj apie žentus - Premjeras pats yra kalbėjęs Seime ir aiškinęs, kaip jis skambino prokuroram ir barasi, kad jie nesprendžia vienos ar kitos bylos taip, kaip jam norėtųsi."

„Tokie teiginiai yra visiškas melas. Dėl tyrimų nesikreipiau nei telefonu, nei kokiu nors kitu būdu į prokurorus ar kitus teisėsaugos pareigūnus. Niekada nepasisakiau, kad taip galėčiau paveikti teisines procedūras ar sprendimus“, - teigia socialdemokratų partijos vadovas.

Tai jau ne pirmas TS-LKD narių melagingas pasisakymas per paskutines savaites prasidėjęs nuo Ministro Pirmininko šeimos puolimo ir tęsiamas toliau piktybiškai skleidžiant apie A.Butkevičių išgalvotus faktus.

Kalbėdami apie politikų bendravimą su teisėsaugos pareigūnais konservatoriai matyt pritaiko savo praktiką ir modelius. Būtent jų valdymo laikais atsirado sąvoka „kišeninis“ prokuroras ir vyko glaudus valdančiųjų ir prokuratūros bendradarbiavimas. Socialdemokratams  tokie modeliai nepriimtini.

 

LSDP Seimo frakcijos atstovė spaudai

Irmina Frolova-Milašienė,

tel. nr. 8 600 07099,

irmina.milasiene@lrs.lt

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS

2015-09-30

 

Socialdemokratai: kurčiųjų bendruomenės problemos turi būti ne tik išgirstos, bet ir sprendžiamos

 

Šiandien Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija surengė konferenciją, skirtą Tarptautinei kurčiųjų dienai bei projekto „Seimas gyvai: viena diena su LR Seimo nariu“ atidarymui bei veiklų aptarimui. 

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Lietuvos jaunimo kurčiųjų asociacija drauge su Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacija Seime pristatė vienos dienos projektą. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į klausos negalią turinčių žmonių problemas, atskleisti būdus, kaip padėti jiems tapti lygiaverčiais visuomenės nariais, sudaryti sąlygas Lietuvos jaunimo kurčiųjų asociacijos nariams susipažinti su Seimo darbu.

Lietuvoje neįgalūs asmenys sudaro 7 proc. visų gyventojų, tuo tarpu klausos negalią turintys asmenys sudaro 4-6 proc. visų neįgaliųjų. Klausos negalią turintys asmenys Lietuvoje susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis,  apie kurias visuomenė turi žinoti ir padėti jas spręsti. Toliau

 

LSDP informacijos centro vadovė

Jolanta Bielskienė

Tel. nr. 8 612 01274

 

 

 

Premjeras: matome galimybę 2016 metais vėl didinti pensijas

 

Vertindamas „Sodros“ biudžeto vykdymą, Ministras Pirmininkas mato galimybę 2016-aisiais vėl didinti senatvės pensijas.

„Nuo 2015 liepos 1 d. senatvės pensijos buvo padidintos  vidutiniškai 2 proc.  (3 eurais), didinant po 3 eurus draudžiamąsias pajamas ir bazinę pensiją. Tam šiais metais numatyta skirti 23 mln. eurų. Matydami „Sodros“ biudžeto pajamų surinkimą, galime galvoti apie pensijų didinimą 2016 m. bent dvigubai tiek, kiek padidinta šiemet“, – sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Tikslų dydį bus galima nustatyti rengiant kitų metų biudžeto projekcijas.

„Mes remiamės realiais lūkesčiais, kad „Sodros“ biudžeto deficitas mažėjo ir toliau, taip pat vertinome užimtumo bei darbo užmokesčių augimą, įmokų administravimo gerinimą“, – teigia premjeras.

2016 m. taip pat numatyta tęsti pensijų kompensavimą Dirbusiems pensininkams nurėžtoms pensijoms kompensuoti reikės daugiau kaip 120 mln. eurų. Tai  senatvės pensininkų gaunamą sumą padidins vidutiniškai 5,58. €.

 

 

 

 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS:

 

V. Blinkevičiūtė  Europos piliečio apdovanojimui nominavo Lietuvos neįgaliųjų forumą

 

Europos piliečio apdovanojimo įteikimo ceremonija asociacijai „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ vyks liepos 10 d., penktadienį, 11 val. Europos namų salėje (Gedimino pr. 16). Iškart po jos vyks trumpoji spaudos konferencija žiniasklaidai, kuriame dalyvaus EP narė, socialdemokratė V. Blinkevičiūtė bei Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Šis prestižinis apdovanojimas kasmet skiriamas Europos Sąjungos šalių žmonėms ar organizacijoms, reikšmingai prisidėjusioms prie ES idėjų ir vertybių įgyvendinimo. Apdovanojimas įsteigtas 2008 m., tačiau Lietuvos neįgaliųjų forumas – pirmasis istorijoje jo laimėtojas iš Lietuvos. Jį nominavo europarlamentarė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

„Neįgaliųjų teisių apsauga ir jų integracija į visuomenę visada buvo ir bus Europos Parlamento prioritetas“, – pažymėjo Vilija Blinkevičiūtė, pasidžiaugusi sprendimu šių metų Europos piliečio apdovanojimą skirti Lietuvos neįgaliųjų forumui.

Lietuvos neįgaliųjų forumas – didžiausia skėtinė Lietuvos neįgaliesiems atstovaujanti organizacija, vienijanti 14 nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, t. y. apie 300 tūkst. Lietuvos neįgaliųjų ir jų šeimos narių. Siekdamas užtikrinti neįgalių žmonių teises, forumas aktyviai stebi ir vertina šalies valdžios institucijų sprendimus, taip pat teikia joms siūlymus.

Iš viso minėtam apdovanojimui šiemet buvo pateikta per 100 įvairių organizacijų ir asmenų kandidatūrų iš įvairių ES valstybių, o apdovanojimai skirti 25 šalių atstovams.

 

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274

 

 

 

Pasirašytas Nacionalinis parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos

 

Emigracija yra nacionalinė lietuvių tautos problema, todėl būtina Lietuvoje kurti sąlygas, skatinančias emigrantus sugrįžti, dirbti ir gyventi savoje šalyje. Siekiant, kad per 2015–2020 metų laikotarpį emigracijos srautų rodiklis būtų žymiai sumažintas – nuo 18 iki 9 procentų, akcentuojant, jog dabartiniai emigracijos mastai lietuvių tautai gali turėti negrįžtamų pražūtingų pasekmių, dėl  emigracijos lietuviams prarandant tapatybę, nykstant žmonių santykiui su Tėvyne, šiandien Seime iškilmingai buvo pasirašytas Nacionalinio parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos. Dokumentą pasirašė Ministras Pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.

Politinės partijos įvertina tai, kad migracija yra epochinio masto globalizacijos sukelta socialinė problema, kurios sprendimui būtina nuosekli ir toliaregiška tarptautinio bendradarbiavimo politika.

“Šiuo susitarimu pasirašiusios partijos pažada kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus jame. Kitas žingsnis turi būti priemonių planas. Vyriausybė jau pradėjo įgyvendinti programą "Renkuosi Lietuvą", dabar sklaida turės būti ir iš Seimo narių, ne vien tik iš Vyriausybės pusės. Dabar daugiau kalbama ir agituojama, kad į Lietuvą sugrįžtų mūsų tautiečiai, čia gyventų ir čia dirbtų. Manau, kad numatytos priemonės jauniems žmonėms, kurie galbūt nusiteikę išvažiuoti, irgi leis apsispręsti čia pasilikti ir čia dirbti", –  pasirašymo ceremonijoje kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

              Parlamentinių partijų susitarime taip pat siekiama sukurti ilgalaikę nacionalinę programą, siekiant emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso, o vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad Lietuvoje 2025 metais gyventų 3,5 milijono gyventojų.

 

 

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274

 

 

Socialdemokratai „suskrido“ į Trakus

Šiemet visos Lietuvos socialdemokratai suvažiavo į senąją Lietuvos sostinę – Trakus.  Čia, pusiasalyje, įsikūrė visų skyrių stovyklavietės. Įsikūrė ne bet kaip – kiekvienas skyrius – kas kaip išmanė ir sugebėjo – įrengė savo tvirtovę. Socialdemokratų „tvirtovių“ miestelyje įsikūrė per du tūkstančius sąskrydžio dalyvių

Į Trakus atvykusius socialdemokratus pasveikino LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius:

„Šiandien čia, sąskrydyje, susirinkome, kad visi kartu galėtume smagiai pabūti, pabendrauti, o paskui su naujom jėgom stosim į savo vagą, kaip nuo seniau lietuviai mėgdavo sakyti, ir ruošimės artėjantiems rinkimams. Manau, kad po šito sąskrydžio prasideda startas 2016 metų rinkimams“.

Tradicinio socialdemokratų renginio dalyvius aplankė ir pasveikino partijos bičiuliai, kolegos, socialiniai partneriai.

„Darbo partija dirbo, dirba ir dirbs kartu su socialdemokratais“, - sveikindami sakė koalicijos partnerės Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, jo pavaduotojas Vydas Gedvilas. Susirinkusius visos Lietuvos socialdemokratus sveikino Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Petras Gražulis. Liberalų sąjūdžio dovaną bičiulystės simbolį – avilį – įteikė Antanas Guoga. Visus pasveikino ir socialiniai partneriai –  Lietuvos verslo ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovai.

Partijos lyderio A.Butkevičiaus linkėjimai smagiai pabūti ir pabendrauti pildėsi iškart. Puikiai nuotaikai padėjo ir geras oras, ir nuostabi aplinka. Neveltui šias vietas rinkosi Lietuvos valdovai. Neatsiliko ir socialdemokratai. Kai kurių stovyklavietėse-tvirtovėse įsikūrė senovės karžygiai, puikavosi riterių damos. Net pats Pirmininkas A.Butkevičius nepraleido progos pasimatuoti  senovės kariūno šarvus. 

Skyrių komandos smagiai ir linksmai prisistatė jau pirmąjį vakarą. Vėliau atsakinga komisija apėjo visų skyrių tvirtoves įvertino jų tvirtumą, originalumą ir svetingumą. Išrinkti geriausius lengva nebuvo. Vieni atkūrę senovės lietuvių gyvenvietes, kiti apsiginklavę unikaliais senovės ginklais, dar kiti bandė užvaišinti svečius lietuvių paveldo patiekalais.

 

 

Premjeras Algirdas Butkevičius: „Vyriausybės prioritetas –

valstybės ekonomikos stabilumas“

 

Baigėsi dar vienų – savivaldybių – rinkimų aistros. Liko daugiau kaip metai iki Seimo rinkimų. Ar Jūs, kaip Vyriausybės ir Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas, jaučiatės atsiskaitęs su šalies rinkėjais už parodytą pasitikėjimą?

Tie patys tiesioginiai savivaldybių rinkimai – jau vienas iš pažadų rinkėjams išpildymas. Praktiškai tai reforma šioje srityje. Ir nors reformatoriai dažniausiai nesulaukia tiesioginio įvertinimo, viliuosi, kad tai buvo aiškus mūsų visuomenės žingsnis demokratijos linkme. Rinkėjai turėjo pajusti, kad jie patys renka tuos žmones, kurie yra valdžioje, ir patys iš jų dabar jau tiesiogiai gali reikalauti rezultatų.

Visi Vyriausybės darbai buvo skirti valstybės ir šalies gyventojų gerovei stiprinti. Tai ir suskystintų dujų terminalo pastatymas, euro įvedimas, lėšų krašto gynybai didinimas, minimalios algos pakėlimai – jau dukart įvykdyti ir dar vienas laukiantis.

Ar realiai žmonių gyvenimas pagerėjo?

Tai atspindi statistika. Nemėgstu kalbėti žodžiais „pagerėjo, pablogėjo“. Realusis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 5 procentais, nedarbo lygis sumažėjo iki 10,7 procento. Ypač sumažėjo jaunų žmonių nedarbas – beveik 3 procentais. Daugiau kaip 40 tūkstančių jaunų bedarbių surado darbus.

Tai svarbu stabilizuojant migracijos srautą, žvelgiant į mokančių mokesčius skaičių. Tik pasiekę tokius rezultatus galime pildyti praeitos Vyriausybės paliktas duobes – grąžinti jos nurėžtas pensijas, kelti minimalią algą ir pildyti kitus įsipareigojimus.

Prisiminkime, kad gyventojams realiai buvo sumažintos elektros, dujų, šilumos kainos.

Girdisi opozicijos ir net Jūsų koalicijos partnerių siūlymai kelti pensijas ir atlyginimus, kurie net ir kaimyninėse šalyse aukštesni.

Tiems siūlytojams, pirmiausia iš opozicijos, reikėtų prisiimti atsakomybę, kodėl Lietuvoje pensijos ir atlyginimai taip buvo sumažinti. Dabar, kai kitos šalys, atsigavus ekonomikai, kelia nenurėžtas pensijas ir algas, mes, deja, tik atidavinėjame buvusios Vyriausybės skolą gyventojams. O skolintis, kaip tai mėgaudamasi darė konservatorių ir liberalų vyriausybė, ir atidavinėti kitas skolas, aš, turėdamas ekonomisto išsilavinimą, negaliu. Mano, kaip Vyriausybės vadovo, prioritetas – valstybės ekonomikos stabilumas.

Ekonomikos stabilumą Jūsų valdymo laiku taip pat sudrebino Rusijos paskelbtas embargas.

Taip, Lietuva gavo didžiausią smūgį. Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pabaiga, Lietuvos ekonomika susitraukė 0,6 procento. Bet mes tą išbandymą atlaikėme.

Vyriausybė kartu su verslininkais intensyviai dirbo, ieškodama naujų rinkų, ir jas surado. Atnaujinti (arba užmegzti) komerciniai santykiai su JAV, Kinija, Brazilija, Honkongu, įvairiomis Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalimis.

Vyriausybės ir privataus verslo pastangų rezultatas Rusijos sankcijos nesustabdė nei darbo vietų kūrimo, nei atlyginimų augimo mūsų valstybėje.

Lietuva pasauliniame konkurencijos indekse, kurį skaičiuoja ir skelbia Šveicarijos institutas IMD, šiemet pakilo per 6 pozicijas. Lietuva, aplenkusi artimiausias kaimynes Estiją ir Latviją, dabar užima 28 vietą.

Verslo atstovai Jūsų Vyriausybės patvirtintą socialinį modelį vertina, ekonomisto Gitano Nausėdos žodžiais tariant, kaip „geriausia, ką mūsų valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų“. Tačiau samdomi darbuotojai, profesinės sąjungos nerimauja, kad jis sukurtas būtent verslininkų interesams.

Ką tik kalbėjome apie rinkų praradimus ir naujų paieškas. Atrodytų, kad čia irgi verslininkų interesai. Bet Vyriausybės pastangų dėka išsaugotos šimtai ir tūkstančiai darbo vietų, kylantys darbo užmokesčiai virto daugelio samdomų žmonių interesais, puikiais Lietuvos valstybės ekonominiais rodikliais ir tarptautiniais įvertinimais bei investicijomis.

Socialinio modelio projektas sukurtas ir dar derinamas, tobulinamas taip, kad veiktų realiai, o ne taip, kaip dabar, kai absoliuti dauguma atleidžiamų darbuotojų vietoje šešių išeitinių pašalpų negauna nieko. Nauju socialiniu modeliu siekiama, kad ateitų investicijos, verslininkai įkurtų daugiau darbo vietų, darbuotojai įgytų daugiau galimybių gauti, pasirinkti darbą. Mažiau tikimybės, kad žmonės bus verčiami ieškoti pragyvenimo šaltinių užsienyje.


Kalbėjosi žurnalistė Irmina Frolova-Milašienė

 

 

LSDP SĄSKRYDIS ,,Vakar, šiandien ir rytoj…“

 

 

 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS

2015-04-16

Lietuva skolinasi istoriškai mažomis palūkanomis

 

 

Lietuva, įstojusi į euro zoną, pasiekė konkrečių ir labai svarbių finansinių laimėjimų. Vyriausybė skolinasi istoriškai mažomis palūkanomis. Jos sudaro vidutiniškai nuo 0,85 proc. iki 0,87 proc.

Ministras Pirmininkas, LSDP Pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Tai Lietuvai yra istorinis įvykis, nes mūsų šalis su tokiomis mažomis palūkanomis dar niekada  nėra skolinusis. Šis faktas mus nuteikia labai pozityviai, ypač refinansuojant paskolas. Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau pernai reikšmingai padidino šalies kredito reitingus: dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų (Fitch ir S&P) Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A– lygmenį su stabilia perspektyva, o trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei“.

Bankų paskolų palūkanų normų vidurkis sumažėjo nuo 3,78 proc. (2013 m. gruodžio mėn.) iki 2,90 proc. (2015 m. vasario mėn.), o skirtumas nuo atitinkamo euro zonos vidurkio per tą patį laikotarpį susitraukė nuo 0,80 iki 0,53 proc. p. Ilgalaikių (artimos 10 m. trukmės) Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo nuo 3,69 iki 1,20 proc. Jų skirtumas nuo itin saugiomis laikomų Vokietijos obligacijų eurais pajamingumo minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 1,89 iki 0,90 proc. p., ir tapo 0,55 proc. p. mažesnis už euro zonos šalių vidurkį, nors dar 2013 m. pabaigoje jis buvo 0,04 proc. p. didesnis.

Europos Sąjungos užsakymu atlikus Lietuvos visuomenės apklausą, kaip ji vertina euro įvedimą Lietuvoje, teigiamai vertinančių gyventojų skaičius padidėjo ir jis siekia apie 70 proc.

„Išaugęs teigiamai atsiliepiančių apie euro įvedimą gyventojų skaičius patikina, kad ne vien pasiruošimo euro įvedimui laikotarpis buvo sėkmingas, bet ir visuomenės pasitikėjimas didėja“, – įsitikinęs Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) FRAKCIJOS PRANEŠIMAS:

 

Seimo LSDP frakcijos narė Milda Petrauskienė: „Būti pripažintu lobistu – ne prievolė, o privalumas“

„Būti oficialiai pripažintu lobistu – ne prievolė, o privalumas. Naujuoju įstatymu lobistais būtų laikomi ne tik registruoti lobistai, bet ir realiai vykdantys lobistinę veiklą. Be to, būtų aiškiai deklaruojama, kokiems valstybėms politikams, pareigūnams ar tarnautojams siekiama padaryti įtaką bei dėl kokių įstatymų pakeitimų. Taip būtų užtikrinamas teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumas ir skaidrumas, užkirstas kelias neteisėtai lobistinei veiklai“, - spaudos konferencijoje Seime balandžio 9 d., „Lobistinės veiklos teisinio reguliavimo siūlomos naujovės“ tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė.

Visas pranešimas prisegtuke.

 

 

LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimas

 

 

Socialdemokratai pradeda diskusijas su visuomene dėl Lietuvos socialinio modelio

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradeda atviras diskusijas su visuomene dėl galimo naujo  šalies socialinio modelio, kurį apibrėžiantys parengti teisės aktai šiuo metu yra pateikti Trišalei Tarybai ir antradienį, kovo 24 d., turės būti joje svarstomi.

Pirmadienį, kovo 24 d., Seimo LSDP frakcija surengė Seime naujojo socialinio modelio, parengto pasitelkiant mokslininkus ir ekspertus bei sudaryto iš keturių pagrindinių dalių (užimtumo didinimo, socialinio draudimo, darbo santykių reguliavimo ir kovos su skurdu), pristatymą, kuriame dalyvavo socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, socialinių mokslų daktarai, profesoriai – Romas Lazutka ir Teodoras Medaiskis – bei AB „Švyturys“ profesinės sąjungos vadovas Raimondas Tamašauskas.

Socialdemokratai laikosi pozicijos, kad būsimas Lietuvos socialinis modelis ir atitinkami įstatymai (Darbo kodeksas, Socialinio draudimo įstatymas ir kt.) turi tenkinti ir darbuotojus, ir verslininkus, užtikrindamas naujų darbo vietų kūrimą, darbo santykių lankstumą ir saugumą, kuris būtų naudingas ir darbuotojams, ir darbdaviams, profesinių sąjungų veiklos galimybes, šeimos ir profesinio gyvenimo derinimą, mokymosi visą gyvenimą garantijas, lygių galimybių politiką darbo vietoje ir kt.

Lietuvos socialdemokratai nesirenka revoliucinio socialinių reformų kelio ir atitinkamoms naktinėms reformoms. Todėl jų siūloma socialinio modelio pertvarka bus aptarta su visuomene, įskaitant socialinius partnerius, verslininkus, nevyriausybines organizacijas ir piliečius, ir, tik radus sutarimą, virs įstatymais ir teisės aktais. Socialdemokratai kviečia Lietuvos visuomenę konstruktyviai diskusijai.

 

 

 

LSDMS pirmininkės Birutės Vėsaitės sveikinimas

 

 

 

 

 

B. Vėsaitė: Socialdemokratai siekia pažaboti kreditų bendroves, kad neskurdintų žmonių

 

Nepaisant to, kad Lietuvos BVP auga, skurdas ir socialinė atskirtis šalyje didėja. Remiantis statistika, 2000 metais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno 16 proc. žmonių, o 2015 metais – 20 proc. Be to, dirbančiųjų skurdas irgi yra problema.

Žmones itin slegia įsiskolinimai už įvairias paslaugas, kurių jie nesugeba susimokėti dėl ribotų  galimybių ir žemų pajamų. Tuomet jie mėgina spręsti šias problemas pasinaudodami greitųjų kreditų paslauga ir taip patenka į „užburtą nesumokėtų skolų ratą“, kuriame aktyviai dalyvauja ir anstoliai.

„Greitieji kreditai yra viena iš ksurdo Lietuvoje plitimo šaltinių“, – spaudos konferencijoje Seime tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Pagal dabar galiojančią tvarką, antstoliai iš skolininkų gali išieškoti iki 50 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Šie išskaitų dydžiai yra neadekvačiai per dideli skurdą patiriantiems asmenims ir užkerta kelią jiems patenkinti bent minimalius savo gyvenimo poreikius bei integruotis į visuomenę. Toliau...

 

 

Rinkėjai balsavo už gerai dirbančius socdemus

 

2015 metų Tiesioginai merų ir Savivaldos rinkimai parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka lydere savivaldybių tarybose. LSDP gavo daugiausia rinkėjų balsų – per 19 procentų partijos narių užims vietas miestų ir rajonų tarybose. Už socialdemokratus balsavo daugiau kaip 200 tūkstančių rinkėjų.
Anot LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus, „rinkimų rezultatai pateisino lūkesčius“.
Kai kuriose savivaldybėse rinkėjai suteikė socialdemokratams visišką pasitikėjimą savo balsais paremdami absoliučią jų daugumą tarybose. Druskininkų savivaldybės taryboje socialdemokratai gavo 17 vietų, Jonavos ir Kauno rajone po 14 vietų, Marijampolėje – 13, Mažeikiuose 11, Birštone - gavo 9 mandatus. Į šias tarybas socialdemokratai pateko ne atsitiktinai, o savo darbais užsitikrinę gyventojų pasitikėjimą.
„Pasitikėjimas mūsų partija yra didelis, nepaisant to, kad abejota tam tikromis reformomis, kurios daliai žmonių buvo nepriimtinos. Paminėčiau euro įvedimą, juk kai kuriuose kaimeliuose politikai bandė aiškinti, kad tai atsilieps neigiamai, bet taip nenutiko, tauta į tai pažiūrėjo atsakingai“, – rinkimų rezultatus įvertino premjeras Algirdas Butkevičius.
Prognozuotus lūkesčius atitiko ir kandidatų į merus pasiekimai. Pirmajame ture jau buvo išrinkti 8 LSDP merai. Dar 22 varžysis  antrame ture. VRK duomenimis socialdemokratų kandidatai į merus pirmauja iš viso 20-yje savivaldybių. Tai atitinka ikirinkimines partijos ir viešai išsakytas socialdemokratų pirmininko A.Butkevičiaus prognozes – per 2015 m. savivaldos rinkimus laimėti 18-20 merų postų.
Ypač gerai pasirodė tie merai, kurie savo darbu savivaldoje užkariavo rinkėjų pasitikėjimą ir buvo išrinkti labai didele balsų persvara. Už Birštono merę Nijolę Dirginčienę balsavo 75 procentai rinkėjų, už Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių – 72 procentai, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas gavo 71 procento gyventojų palaikymą, nors patyrė didelį oponentų spaudimą ir puolimą.
Sveikiname laimėtojus ir, žinoma, laukiame 2 turo rezultatų palaikydami į jį išėjusius partiečius. „Tai parodo, kad tuos merus, kurie dirbo, parodė rezultatus, žmonės pastebi“, - teigė socialdemokratų partijos pirmininkas.
Praradimai taip pat buvo prognozuojami. Pasak A.Butkevičiaus, „Mūsų partija yra viena iš didžiųjų partijų, esančių valdžioje. Tokiais atvejais dauguma partijų pralaimėdavo, bet mums taip neatsitiko“. Nedidelė, bet atsinaujinusi socialdemokratų komanda, patekusi į Vilniaus miesto tarybą, pasirengimas ateinantiems rinkimams ir darbui sostinėje.
Šie rinkimai ypatingi. Būtent socialdemokratų pastangomis jie tapo demokratiškesni, įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Dėl to irgi buvo nemažai nerimo, bet rinkėjų aktyvumas parodė, kad jie patikėjo tokių rinkimų prasmingumu ir teisingumu. „Jei rinkimai nebūtų tiesioginiai, veikiausiai būtų atėję mažiau rinkėjų. Dabar visuomenė balsavo, išsirinko ir merų atsakomybė atsiskaitant prieš rinkėjus nuveiktais darbais didės“, – sakė A. Butkevičius.

 

 

 

 

 

 

Lankymosi po seniūnijas kraitis – išsakytos problemos, pageidavimai, norai

 

            LR Seimo narė Milda Petrauskienė tęsia savo gimtojo rajono seniūnijų, bendruomenių, gyventojų lankymą. Praėjusią savaitę Seimo narės maršrutas nusidriekė į Leliūnų ir Utenos seniūnijas.

            Pastarojoje Milda Petrauskienė, lydima Utenos rajono savivaldybės tarybos narių Dariaus Šinkūno ir Algirdo Žuko, buvusio ilgamečio seniūnijos seniūno, seniūno Sauliaus Gaižausko, savo apsilankymu pirmiausia pradžiugino ūkininkus ir verslininkus. Aplankę Vaikutėnų krašto ūkininką S. Zakarauską svečiai susipažino su ūkiu, domėjosi problemomis, su kuriomis susiduria ūkininkas, paskatino abu S. Zakarausko sūnus ir toliau sėkmingai darbuotis  tėvo ūkyje.

            Tądien Vaikutėnuose svečiai užsuko į  T. Gailius  neseniai įkurtą šinšilų ūkį, duonos gaminių kepyklėlę,  Biliakiemyje – į kavinę „Pečiūrkiemis“, kurios savininkai turi didelių plėtros planų.

            Pačkėnuose Mildą Petrauskienę ir tarybos narius pasitiko seniūnaitė, palydėjusi į Bendruomenės namus, kuriuose įkurta  biblioteka, kitos patalpos, veikia sporto salė. Viena iš svarbiausių  problemų, pasak seniūnaitės, – ne visi Pačkėnų vaikai gali važiuoti į mokyklą geltonuoju  autobusiuku, nes jie tiesiog į jį nebetelpa. O važinėti maršrutiniais autobusais – nesaugu.

            Vykdami atgal, svečiai užsuko į verslininko A. Trinkūno įmonę „Agrenta“, besiverčiančią  krovinių pervežimu, prekyba ir kita veikla.  Įmonės vadovas išsakė nemažai problemų, kurios trukdo sėkmingai vystyti verslą. Tai ir sudėtingos transporto priemonių apžiūrų procedūros, ir viešųjų pirkimų painiavos, ir valdininkų abejingumas.

            Po Leliūnų seniūniją Mildą Petrauskienę ir tarybos narius ydėjo seniūnė Lina Petronienė. Buvo aplankyta Leliūnų pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 49 1–10 klasių vaikai. 40 iš jų gauna nemokamą maitinimą. Mokykloje Seimo narė susitiko su direktoriumi, bibliotekininke, meno vadove, apžiūrėjo valgyklą.

           Vėliau svečiai užsuko į seniūnijos pastatą, kuriame vyko susitikimas su Leliūnų bendruomenės nariais, ūkininkais bei darbuotojais. Buvo kalbama apie pensijų kompensavimą, kelių seniūnijoje ir visame Utenos rajone priežiūrą, Kaimo rėmimo fondą ir kitas problemas,  ūkininkai skundėsi mažomis pieno ir mėsos supirkimo kainomis.

         Pabendravę su leliūniškiais, Seimo narė ir tarybos nariai aplankė Leliūnų socialinės globos namus, juose dirbančius ir gyvenančius. Po to vyko į Antalgę, kurioje taip pat buvo susitikta su bendruomenės nariais. Antalgiškiai svečius apipylė klausimais ir savo pageidavimais: miestelyje būtina nutiesti šaligatvį, įrengti poilsio zoną prie Ilgio ežero, renovuoti biblioteką, sutvarkyti vandens ir nuotekų tinklus ir kt.

            Baigiantis vizitui Leliūnų seniūnijoje svečiai užsuko į Pakalnius. Susitikime su Pakalnių moterų užimtumo centro narėmis aptarė nemažai miestelio bendruomenę jaudinančių problemų. Papasakojusios apie užimtumo centro veiklą, pristačiusios  projektus, moterys išsakė savo pastebėjimus, būtinus įgyvendinti dalykus, kurie dar labiau pagerintų centro veiklą. Pakalniams būtina apšvietimo rekonstrukcija, geresnis, operatyvesnis atliekų išvežimas, reikia pailginti vaikų darželio darbo laiką, nes tėveliai, dirbantys mieste, nespėja atvažiuoti iki 17 val. Buvo išsakyta ir kitų problemų. Susitikimui einant į pabaigą Milda Petrauskienė 80-mečio proga pasveikino pakalnietę Bronę Kvaselienę.

 

 

 

Aukštaitijos regiono verslininkams – sveikinimai, įvertinimas ir  padėkos

 

            Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) Utenos filialas gruodžio 17-ąją  savo narius vėl pakvietė į tradicinį metų susirinkimą. Šįkart susirinkimas vyko Utenos daugiafunkciame sporto centre. Kartu su PPPAR Utenos filialo tarybos pirmininku Vytautu Samsonu,  filialo direktoriumi Sergejumi Rybakovu, įmonių vadovais, susirinkime dalyvavo ir garbūs svečiai: finansų ministras Rimantas Šadžius, LR Seimo narė Milda Petrauskienė, Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.

            Susirinkusius sveikinęs meras Alvydas Katinas sakė, kad su Utenos įmonėmis bendradarbiauti yra labai paprasta ir gera,  nes per dešimtmetį Utenos rajono savivaldybei su verslo įmonėmis nė karto neteko susipykti, atvirkščiai, verslininkai visada mielai paremia Utenos rajone vykstančius kultūros renginius, sporto varžybas, sporto klubus ir meno kolektyvus. „Tikiuosi, kad toks bendradarbiavimas išliks visada“, – sakė meras.

             PPPAR Utenos filialo nariams, sėkmingiems verslininkams buvo įteiktos padėkos, diplomai, įmonių vadovai buvo apdovanoti bronzos medaliu „Darbo žvaigždė“ už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei. Seimo narė Milda Petrauskienė pagerbė 20-ies metų sukaktį mininčią įmonę „Umaras“ ir jos direktoriui Vytautui Samsonui įteikė padėką „Už reikšmingą veiklą ir paramą Utenos miesto plėtrai, profesionalų vadovavimą vienai moderniausių įmonių šalyje, eksporto plėtrą bei  Utenos vardo garsinimą šalyje ir pasaulyje“ bei atminimo dovanų. Milda Petrauskienė linkėjo direktoriui  kuo didžiausios sėkmės, vadovaujant įmonei, o įmonei –  būti lydere versle dar ne vieną dešimtmetį. Finansų ministras Rimantas Šadžius Vytautui Samsonui įteikė LR Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėka „Už nuolatinę gamybos plėtrą, naujos produkcijos tiekimą ir eksporto didinimą, darbo vietų kūrimą ir personalo sąlygų gerinimą“.

            Tą dieną garbiems svečiams atvykti į Uteną buvo dar viena svarbi priežastis: UAB „Biovela Group“  įmonė „Biovela“ minėjo veiklos 20-ies metų sukaktį. Utenos daugiafunkciame sporto centre buvo surengtas įspūdingas šou su šviesos ir garso efektais.  Žiūrovus linksmino ir stebino magijos teatras „Di Archy“, aktorius Vitalijus Cololo, bardas Virgis Stakėnas, grupė „Biplan“ ir kiti šou dalyviai. 

            Prieš šou buvo vyko iškilminga sveikinimų ceremonija. Generalinį direktorių Virginijų Kantauską sveikino Milda Petrauskienė, Rimantas Šadžius, įteikęs LR Ministro pirmininko  Algirdo Butkevičiaus padėką „Už didelius darbus krašto ūkiui, už žmonėms teikiamą džiaugsmą ir svarų indėlį į šalies klestėjimą“, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Seimo narė generaliniam direktoriui  įteikė padėką „Už nuoširdų ir pasiaukojamą darbą, vadovaujant vienai pažangiausių įmonių šalyje, ištvermę, drąsą ir pastangas, gerinant verslo aplinką, skatinant užimtumą bei pelnytą žmonių pasitikėjimą ir aukštą darbų įvertinimą“ ir atminimo dovanų. Milda Petrauskienė linkėjo įmonei kuo didžiausios sėkmės visuose tolesniuose sumanymuose ir darbuose. Seimo narei Panevėžio Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas įteikė gėlių, sakydamas, kad yra labai dėkingas už dėmesį Aukštaitijos regiono verslo įmonėms, idėjų palaikymą ir pagalbą įgyvendinant įvairius projektus.

            Baigėsi šventė ... dideliais tortais, kuriais salėje buvo vaišinami visi žiūrovai ir svečiai. O Kalėdų Senelis, kurį vaidino Virdis Stakėnas, į šventę atėjusiems vaikams negailėjo dovanų

 

 

SEIMO LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS

2014-11-25

Socialdemokratai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos verslo konfederacija

Didžiausios Lietuvos politinės partijos – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – frakcija Seime pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos verslo konfederacija (LVK), siekiant glaudesnio socialinio dialogo ir konsensuso tarp Seimo, verslo ir visuomenės. Sutartimi socialdemokratai ir verslininkai susitaria bendradarbiauti, siekiant ekonominės ir socialinės pažangos ir Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės bei verslo sąlygų gerinimo, investicijų skatinimo, teisinės bazės tobulinimo ir kt. Sutartį pasirašė Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Pirmiausia, šia sutartimi sieksime įgyvendinti ir stiprinti socialinį dialogą per kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis, nes iki šiol tai išlieka silpnąja vieta Lietuvoje. Kita vertus, prisidėsime prie pozityvios verslo reputacijos stiprinimo ir konstruktyvaus požiūrio į verslą ir verslininką, kaip svarbų socialinį partnerį, darbdavį, vieną iš nacionalinio produkto kūrėjų, mokesčių mokėtoją, atsakingo verslo plėtotoją, formavimo“, - teigia Seimo LSDP frakcijos seniūnė I. Šiaulienė.

Sutartimi Seimo LSDP frakcija įsipareigoja įgyvendinti atsakingą ir prognozuojamą teisėkūrą, grįstą konsultacijomis su socialiniais-ekonominiais partneriais, informuoti frakciją apie LVK pareikštą nuomonę, kviesti LVK atstovus į Seimo LSDP frakcijos posėdžius, kuriuose svarstomi verslui svarbūs klausimai, organizuoti bendrus pasitarimus, konsultuotis bei dalyvauti LVK renginiuose.

LVK įsipareigoja teikti ekspertinę nuomonę, reaguojant į verslui aktualias įstatymų leidybos iniciatyvas, dalyvauti komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžiuose, atstovaujant šalies verslo nuomonei, informuoti frakciją apie LVK žinomas problemas, susijusias su teisės aktų taikymu, teikti pasiūlymus teisės aktų projektams bei teisės aktų tobulinimui ir kt.

Sutartį sudaro bendroji ir sektorinė dalis. Pastarojoje aptariamos esminės Lietuvos ūkio sektorių (verslo aplinkos ir finansų, darbo santykių ir socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, informacinės visuomenės plėtros, švietimo ir energetikos) pertvarkos ir plėtros nuostatos. LSDP frakcija ir LVK sieks, kad jų pozicija dėl šių esminių nuostatų būtų aiški ir nedviprasmiška.

Lietuvos verslo konfederacija - didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce - ICC) oficialus atstovas Lietuvoje, dalyvaujantis  ir Pasaulio rūmų federacijos (World Chamber Federation) veikloje. Konfederacija atstovauja daugiau nei 3200 Lietuvos įmonių, per 23 Lietuvos verslo asociacijų. Konfederacijos nariai sukuria daugiau nei 23 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

LSDP Informacinio centro vadovė

Jolanta Bielskienė

Tel. 8 612 01274 

 

 

 

 

M.A. Pavilionienės pranešimas: „Kviečiu jaunimą būti pilietiškais – neremti partijų,  ignoruojančių jaunimo interesus“

 

        Šiandien Seimas, ignoruodamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), moksleivių, studentų ir medikų organizacijų siūlymus, antrą kartą nusprendė nepradėti svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projekto, sudarančio sąlygas jaunimui gauti kokybišką lytinį švietimą. Jurgio Razmos, Andriaus Kubiliaus ir kitų siūlymu įstatymo projektas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės, neatsižvelgiant į moksleivių ir jaunimo organizacijų raginimus Seimui ir Vyriausybei pradėti spręsti lytinio ugdymo neužtikrinimo mokyklose problemas.

        Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) asamblėjoje 2013 metų balandžio mėnesį balsų dauguma buvo priimta rezoliucija „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“. Tačiau Seimas, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos jau dveji metai nekreipia dėmesio į jaunimo poziciją lytinio ugdymo klausimais.

        Reaguodama į susidariusią situaciją, kad Lietuvos jaunimo balsas yra negirdimas, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė 2014 metų vasarį įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris užtikrintų galimybę jaunimui gauti kokybišką ir mokslu grįstą informaciją apie lytiškumą, lytiškai plintančias ligas, neplanuotą nėštumą, lytinį smurtą, pasirengimą šeimai. Tačiau konservatorių ir Lenkų rinkimų akcijos dėka, palaikant Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoms, Lietuvos jaunimo balsas Seime ir toliau yra ignoruojamas, o projekto pateikimas blokuojamas. Matyt, šioms partijoms jaunimo nuomonė nesvarbi.

        Lytinio ugdymo poreikį akivaizdžiai iliustruoja faktai: 2013 metų Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, daugiau kaip pusė sergančiųjų lytiškai plintančiomis ligomis sudaro 20–29 metų jaunuoliai. Akivaizdų lytinio švietimo poreikį puikiai suvokia visuomenė – 2013 metų gruodį „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis lytiniam švietimui pritaria 90,2 procentai gyventojų[i]. Deja, daugelis Seimo narių atstovauja ne jaunimo ir visuomenės, bet religinių grupuočių ir su jomis siejamų „tėvų“ arba „šeimų“ organizacijų siauriems interesams.

         Kviečiu jaunimą būti pilietiškais viešai pareiškiant nepritarimą politikams, kurie ignoruoja jaunimo poziciją. Raginu jaunimą nebalsuoti už tas politines partijas, kurios neigia moksleivių ir jaunimo teisę žinoti.

 

Šiaulienės komentaras

Lietuviai plėtojantys verslą Baltarusijoje renkasi patys

 

       Parama Lietuvos gamintojams reikalinga visomis kryptimis, čia ir dabar. Rusijos paskelbtos sankcijos, kariniai veiksmai kaimyninėse valstybėse sujaukė mūsų eksportuotojų planus ir rinkas. Jei nebus iš naujo suderintos ir subalansuotos mūsų eksportuotojų galimybės, naujos sąlygos, Lietuvai gali būti diagnozuotos ekonominio didžiosios kaimynės smūgio pasekmės. Juk kol kas dėl nutraukto eksporto į Rytus perdirbėjai ar ūkiai neskelbia darbuotojų atleidimų ar bankrotų. Toliau

 

 

 

Kieno rankose Lietuvos demokratijos vairas?

Artūras Rudomanskis

Globalūs pokyčiai – taip galima pavadinti Katalikų vyskupų sinodo diskusijas ir Estijos apsisprendimą visiems piliečiams suteikti galimybę sudaryti partnerystes nepaisant asmenų lyties. Politinių ir ekonominių santykių su Rytų kaimyne Rusija eskalavimas stiprina poreikį reikalauti ir iš Lietuvos politikų pasirinkti aiškesnę kryptį į Rytus ar į Vakarus, t. y. būti globalių pokyčių dalimi, ar likti Rusijos kultūrinėje, politinėje ir ekonominėje įtakoje. Tačiau kieno tai galioje?

Demokratijos reitingo asociacija (The Democracy Ranking Association), sudarinėdama Pasaulio demokratijos indeksą, aiškiai nubrėžia sienas tarp Vakarų ir Šiaurės Europos demokratijų ir posovietinio bloko. Tačiau geopolitiniai pokyčiai, sugriuvus Sovietų Sąjungai ir daliai posovietinio bloko šalių prisijungus prie Europos Sąjungos, jau dabar rodo jų didesnį atotrūkį nuo Rusijos ir NVS šalių. Tą galima aiškiai pamatyti ir Demokratijos reitingo asociacijos 2013 m. pristatytame demokratijos indekso žemėlapyje, kur Europos regione matyti geltona spalva pažymėtų šalių blokas, įsiterpęs tarp labai aukštą (žalia spalva), vidutinį (oranžinė) ir žemą (raudona) demokratijos lygį pasiekusių šalių.

Žr. iliustraciją (prisegtuke) Šaltinis: http://democracyranking.org/

Geriau suprasti, kodėl šis šalių blokas, kuriame yra ir Lietuva, skiriasi nuo Vakarų Europos demokratijų ir turi žemesnį įvertinimą, gali padėti pačių Europos Sąjungos šalių vertinimas. Čia atsiskleidžia esminės kliūtys posovietinėms ES šalims (tarp jų ir Lietuvai) sėkmingai integruotis į Vakarų ir Šiaurės Europos demokratijas. Ataskaitoje (Backsliders: Measuring Democracy in the EU, DEMOS, 2013-09-26) buvo palygintos Europos Sąjungos šalys 5-iuose matmenyse, pagal 22 indikatorius. Lietuva, kaip ir daugelis kitų posovietinių šalių, suklumpa dėl panašių problemų, tačiau pati skaudžiausia sritis – tolerancija kitoms socialinėms grupėms. Pagal 6 iš visų 22 tyrimo indikatorių, kurie priskirti matmeniui „Mažumų tolerancija“, susumavus rezultatus – Lietuva yra paskutinė.

Neseniai delfi.lt buvo publikuotas Mindaugo Kluonio straipsnis „Konservatizmas, stumiantis į Rusijos glėbį“, kuriame autorius pasitelkdamas Ronaldą Inglehartą aptarė vertybinį Europos žemėlapį. Pasak jo, Lietuva patenka į tradicionalistinę ir konservatyvią posovietinę erdvę, kuri tapatintina su populizmu. Todėl turint galvoje, kad DEMOS publikuotas demokratijos indeksas rodo, kad Lietuva iš esmės labiausiai suklumpa ties vertybiniais klausimais, aiškėja ir esminės galimybės, kaip ateityje ištrūkti iš šios erdvės.

Apie valstybės ateitį ir įvaizdį galvojančios Estijos sprendimas yra vienas iš unikaliausių, demonstruojančių, kaip politinė valia formuoja pokyčius. Ir nors kultūriškai Estija tebėra viena iš šalių, kurios labiau nepakančios homoseksualiems asmenims (5-a nuo galo pagal DEMOS rezultatus), tačiau politinė valia buvo pademonstruota ir šiuo kultūriškai jautriu bei kontraversišku klausimu. Tai rodo, kad Estija siekia kultūriškai atsiskirti nuo tradicionalistinio ir konservatyviojo bloko. Tiesa, tokioms galimybėms Estija pajėgi dar ir dėl to, kad ji yra viena mažiausiai religingų šalių pasaulyje.

Beje, svarbūs pokyčiai matomi ir katalikybėje. Popiežius Pranciškus inspiravo katalikų Vyskupų sinodą, kuriame buvo žengta naujų pokyčių Katalikų bažnyčioje keliu (dėl Katalikų bažnyčios prieigos šeimos, bendro gyvenimo nesusituokus ir skyrybų klausimais, homoseksualių, biseksualių asmenų priėmimo ir pan.). Tiesa, tam, kad siekiams būtų pritarta, pritrūko vos keleto balsų (reikėjo 123 iš 193, pokyčiams pritarė 118). Andrea Gagliarducci straipsnyje „Synod of Bishops, hope in the peripheries“ (MondayVativan) atskleidžia, kad sprendimui priimti iš esmės koją pakišo tas pats konservatyvusis flangas – vyskupai iš Rytų Europos ir Afrikos. Visgi manytina, kad Katalikų bažnyčia po truputį suks pokyčių linkme, net jei šį spalį jiems ir nebuvo pritarta reikiamu santykiu 2/3 vyskupų balsų. O tai reiškia, kad Lietuvos ir kitoms ES posovietinių šalių valdžioms nebebus kaip remtis Bažnyčios doktrina – visa tai liks politinės valios reikalu.

Lietuvoje apie tokius pokyčius sunku kalbėti, nes nuo 2004 m. Seimo rinkimų susiformavo koalicijos vertybiniais klausimais: tradicionalistinio ir konservatyviojo bloko daugumą sudaro Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, Tvarka ir teisingumas, o liberalios demokratijos daugumą – progresyvūs socialdemokratai ir liberalų sąjūdžio atstovai.

Tačiau pokyčiai galimi, jei būtų atsakingiau įvertinta Rusijos grėsmė, nes Rusija jau įrodė sugebanti eskaluoti skirtingus šalies piliečių kultūrinius tapatumus kaip problemą. Labiausiai tokio supratimo kol kas galime tikėtis iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, kurie save pozicionuoja, kaip siekiančius integruoti Lietuvą į Šiaurės Europos demokratiją. Taip, būtent tą ir norėjau pasakyti, kad šiandien TS-LKD rankose yra Lietuva ir jos artimoji ateitis, t. y. integracija į Vakarų ir Šiaurės Europos šalių bloką arba pasilikimas kraštutiniame tradicionalistiniame ir konservatyviajame bloke – ne tik ekonominėje ir politinėje, bet ir kultūrinėje Rusijos įtakoje.

Šiandien pokyčiams Lietuvoje yra pačios palankiausios aplinkybės – liberalėjantys Vatikano varžtai bei Rusijos grėsmė. Bet ar pajėgūs Lietuvos konservatoriai šiems pokyčiams? – klausimas jiems, o pirmiausia p. Andriui Kubiliui.

 

 

 

Paminėta Mokytojų diena

  

       Spalio 5 d. Utenos kultūros centre  buvo paminėta Tarptautinė mokytojų diena. Utenos rajono mokytojams buvo padovanotas XVIII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio baigiamasis renginys  – nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro ir solistų koncertas (meno vadovas ir vyr. dirigentas Martynas Staškus).

       Mokytojų dienos paminėjime dalyvavo ir susirinkusius mokytojus sveikino šventės viešnia LR Seimo narė Milda Petrauskienė, esanti XVIII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio globėja,  Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas, festivalio iniciatorė ir  organizatorė, Utenos muzikos mokyklos mokytoja Zita Lukošiūnienė.

       Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras atliko M. K. Čiurlionio  simfoninę poemą „Miške“, Edvardo Griego muzikinę poemą „Peras Giuntas“, skambėjo solistų arfa, smuikais, fleita atliekami kūriniai.

       Seimo narė Milda Petrauskienė pasveikino ir dėkojo Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio organizatorei Zitai Lukošiūnienei, linkėjo dar ilgai sėkmingai skleisti savo kūrybines idėjas, džiuginti ir jaudinti Aukštaitijos kraštą klasikinių kūrinių muzikos kerais.

       Po koncerto susirinkusieji buvo pakviesti neformaliai pabendrauti prie arbatos puodelio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos gelbėtojai – viena ranka grobstė, kita dalijo trupinius

 

Eduardas Šablinskas      

Socialdemokratas, Seimo narys

Nusavintas pensijas atgaunantiems pensininkams dabar labai apmaudu, kad kai kurie jų kartos žmonės to teisingumo taip ir nesulaukė. Ne tik teisingumo. Tuo metu nurėžtos pensijos kai kuriuos senolius privertė atsisakyti vaistų, sveikatą stiprinančių priemonių. Pensininkai garsiai kalba, kad valdžia siekė juos tiesiog numarinti ir jų sąskaita išspręsti finansines valstybės problemas. Atsiranda ir tokių senolių, kurie ir dabar atsiimdami kompensacijas, vis dėl to jaučiasi paskolinę valstybei „iš savo pensijukės“ ir galbūt išgelbėję tėvynę nuo pražūties. 

Sveikinam šviesų požiūrį, bet kad garbingieji optimistai buvo apgauti pačios solidarumo idėjos skelbėjų dabar aiškiai parodo praėjusios kadencijos valdančiųjų politiniai užkulisiai. Lietuvos gelbėtojais nuo krizės apsiskelbę konservatoriai  viena ranka nusirėžė  nuo pensininkų, bedarbių pašalpų, nedarbingumo išmokų, kita ranka tuo pačiu metu pildė ir savo kišenes. Tą rodo tik dabar išlindusios kai kurios ylos iš maišo – besitęsiantys ikiteisminiai tyrimai, kuriuose pareikšti įtarimai ir buvusiam Seimo nariui ir konservatorių iždininkui Vitui Matuzui.  Jam pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnybine Seimo nario padėtimi organizuotoje grupėje bei siekiant turtinės naudos, kyšininkavimo. Įtariama, kad ilgametis konservatorių partijos narys sulaužė duotą priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai ne tik piktnaudžiavo užimama pozicija, bet ir esą paėmė kyšį.

Tuo metu, kai buvo nupjautos pensijos ir algos, pasak prokurorų, V. Matuzas subūrė nusikalstamą organizuotą grupuotę ir įsteigė pagyvenusių ir neįgalių asmenų paramai skirtą labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“.

Liūdnai pagarsėjęs lobistas Andrius Romanovskis padėjo ne tik įsteigti vadinamąjį paramos fondą tuometinių valdančiųjų atstovui V. Matuzui, bet ir rūpinosi, kad į jį plauktų pinigų srautai. Pareigūnai įtaria, kad kaip tik tuo metu A. Romanovskis per V. Matuzą Seime bandė prastumti jam naudingus įstatymų projektus, susijusius su pinigų plovimo prevencija,  Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.

Viskas atrodė gražu gražu. Dalį pinigų fondas išties pervedė įvairioms pagyvenusių ir neįgalių žmonių organizacijoms bei parapijoms Panevėžyje, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, tačiau dalį fondo gautų lėšų steigėjai nusprendė pasiskirti sau. Prokurorai nustatė, kad V. Matuzas pasisavino 58 tūkstančius litų. Taip ir neaišku, kaip likimo  nuskriaustiesiems skirtus pinigus panaudojo konservatorių iždininkas. Be to, pareigūnai mano, kad fondas esą buvo skirtas ne tik pinigų grobstymui, bet ir Seimo nario savireklamai.

Negana to, tokiam fondui pildančiam asmenines ar partines (vis dar aiškinasi teismai) kišenes, būdamas valdančiuoju savo įtaką V. Matuzas panaudojo prašydamas (ar reikalaudamas?), kad fondui aukotų verslininkai, pavyzdžiu, tyrime minimos Visvaldo ir Irenos Matjošaičių pavardės.

Žiniasklaidoje mirga antraštės, kad grietinėlę nuo neįgaliųjų fondų nugraibydavusiam Vitui Matuzui jau nebėra kur žemiau kristi. Bet klausimas platesnis, kaip žmonėms į akis žvelgia tuometiniai valdantieji, kai viena ranka steigę tokius fondus, per juos dalijo trupinius gyvenimo nuskriaustiesiems, sau atsiriekdami riebų gabalą,, kita ranka masiškai nuskurdinę pensininkus, kitus socialiai pažeidžiamus žmones?  O didžiuoju gelbėtoju skelbtas krizės Premjeras Andrius Kubilius, beje, taip ir nesugebėjęs atgauti žmonių pasitikėjimo, dabar bandydamas kažkam lipinti skambias frazes „vogėm ir vogsim“, lai pasilaiko jas sau, nes neverta bandyti tepti kitų tuo, kuo pats kvepi. 

 

 

Socdemai – ant bangos!

 

Prieš 80 metų užgimusi Jūros šventė – svarbiausia ir prasmingiausia Klaipėdos jūrinė tradicija. Kviečiame nepasimesti daugybės renginių, pramogų ir koncertų sūkuryje ir būtinai aplankyti Socialdemokratų laivą.

Jubiliejinės Jūrų šventės metu LSDP Klaipėdos skyriaus būstinė veiks laive. Nuo pat penktadienio vidurdienio iki sekmadienio popietės mus rasite Socialdemokratų laive Kruizinių laivų terminale (tuoj už Ryžių malūno, vos perėjus pasukamąjį tiltelį, prie Danės upės krantinės). Čia Jūs turėsite galimybę pabendrauti su garbiais bičiuliais, pailsėti, išgerti kavos, pasivaišinti sausainiais.

„Nusiteikime šventei, susiburkime su draugais, artimaisiais, net nepažįstamais ir smagiai pabendraukime. Nepamirškime pasveikinti jūrininkų su Žvejo diena. Vaikštinėdami po miestą būtinai stabtelėkite ties LSDP laivu. Mes Jūsų visų lauksime“,- kviečia Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė.

LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė primena, jog patys aktyviausi galės nusifotografuoti su Undinėle ir Jūreiviu. „Turėsite ypatingai nuotaikingą nuotrauką! Jūrinis-socdeminis antspaudas Jūsų užrašinei. Visa tai tik Klaipėdos socialdemokratų laive. Tegul tai bus žaismingas Jūros šventės akcentas ir ilgai neblėstantis prisiminimas apie Jubiliejinę Jūros šventę socialdemokratiškai. Klaipėdos socialdemokratai Jūros šventę pasitinka šūkiu „Socdemai – ant bangos!“,- akcentuoja L.Petraitienė.

Planuokite savo laiką bei Jūros šventės metu ieškokite laivo papuošto LSDP simbolika prisėdusio bičiulių. Bus smagu. Visus kviečiame prisijungti, aplankyti, parodyti draugams.

Laukiame atvykstant visų bičiulių. Kviečiame Socialdemokratų laive būtinai apsilankyti visiems LSDP vadovams, Seimo nariams, būsimiems skyrių kandidatams į merus. Nepraleiskite progos pasireklamuoti!

Bičiuliška pagalba ir palaikymas reikalingi:

Liepos 26 d. (šeštadienį), nuo 12 iki 17 val., ties remontuojamu Pilies tiltu (nuo Dramos teatro pusės) Jūsų lauks dvivietės baidarės.  Kviečiame visus ne tik smagiai nemokamai paplaukioti. Baidarėmis mus remiawww.baidare.com Atsiveskite savo šeimos narius, draugus. Ypač laukiami būsimi mūsų kandidatai į Savivaldų tarybas. Registracija būstinės telefonu: 8-614-34678.

Tą pačia dieną (liepos 26-ąją) Danės upėje vyks "Drakonų" valčių varžybos. 12.30 val. nuo Žvejo paminklo startuoja Klaipėdos socialdemokratų komanda. Aštuoni stipriausi LSDP Klaipėdos skyriaus bičiuliai irkluos valtį (komandos vadovas Aloyzas Každailevičius). Jiems padės net LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė! Reginys bus smagus ir intriguojantis. Mūsų komandai labai prireiks išmanios ir aktyvios palaikymo komandos su skambiais šūkiais.

Mąstome, ruošiamės!

 

 

 Milda Petrauskienė: „Ir dabar džiaugiuosi, kad pastatas atiteko Utenos vaikams...“

 

 Utenos muzikos mokykla švenčia 50-ies metų  jubiliejų. Jau vasario mėnesį mokykloje prasidėjo šventiniai renginiai, kuriuos vainikavo baigiamasis akordas – šventinis koncertas „Muzika, priklausome Tau...“.  

    Muzikos mokykla Utenoje įsteigta 1964 m. liepos  1 d. Pirmoji mokyklos direktorė –Janė Barčienė.  Mokytojai Irena Jovaišienė,   Zenona Gylienė,  Algirdas Palskis, Vytautas Mikšys  priėmė mokytis fortepijono ir akordeono  specialybės  pirmuosius 75 mokinius.

            Mokykla augo, mokytojų kolektyvą  papildė nauji mokytojai, buvo steigiamos naujos  specialybės. 1966–1967 m.įsteigtos smuiko,  triūbos specialybės, akordeonininkai susibūrė  į orkestrą. Tais pačiais metais muzikinę veiklą pradėjo pirmasis mokyklos choras. Pasitinkant mokyklos 25-metį įsteigti muzikos mokyklos filialai Užpaliuose ir Tauragnuose. Per tuos metus mokinių skaičius ūgtelėjo per 200. 

          1991 m. Utenos muzikos mokyklai paskirtas erdvus ir šviesus pastatas Maironio gatvėje. Nuo to meto mokyklos koncertų salė tapo Utenos miesto rimtosios muzikos mylėtojų traukos centru. 1998 m. mokyklos direktoriumi tapo Arūnas Katinas, vadovaujantis  iki šiol. Mokykloje buvo pradėtas modernizuoti muzikinio ugdymo procesas, atnaujinti muzikos instrumentai, įsigyti kompiuteriai su muzikine programine įranga, sukomplektuota moderni įgarsinimo, apšvietimo, garso įrašymo aparatūra. Visos mokytojų darbo vietos aprūpintos kompiuterine technika, šiuolaikiškai   įrengti solfedžio ir muzikos istorijos kabinetai.

            Mokykloje yra rengiama nemažai festivalių, konkursų: respublikinis autorinės dainos festivalis „Ave, Vita!“, pilietinės dainos festivalis-konkursas „Volunge šauk ąžuole“, tarptautinis jaunųjų  atlikėjų konkursas „Mažieji talentai“, fortepijoninių ansamblių konkursas „Muzikinės akimirkos“. Kovo 11-oji yra  minima, rengiant  muzikuojančių šeimų festivalį „Vienu ritmu“. Kasmet uteniškiai yra pakviečiami į mokyklos festivalį „Kamertonas“, Pasaulinės muzikos dienos, Advento, Kalėdų koncertus.

            Šiuo metu mokykloje mokosi 260 mokinių,  dirba 22 mokytojai. 11 iš jų – buvę mokyklos  auklėtiniai. Be teorinių disciplinų  mokiniai renkasi  vieną specializacijų: chorinio dainavimo,  fortepijono, smuiko, vargonų, akordeono, klarneto,  saksofono ir kt. 2001 m. įsteigtas saviraiškos  skyrius, į kurį priimami visi liaudies instrumentais  muzikuoti norintys vaikai, ikimokyklinukai  susipažįsta su muzika ankstyvojo muzikinio  ugdymo grupėje.

            Prie sėkmingo Utenos muzikos mokyklos gyvavimo, dabartinių patalpų perdavimo 1991 m. Muzikos mokyklai daug prisidėjo LR Seimo narė Milda Petrauskienė. Pateikėme Seimo narei keletą klausimų.

            – 50 metų mokyklai – tai branda ar tik įsibėgėjimas?

            – 50 metų žmogaus gyvenime – branda, vidurvasaris. Kolektyvo, mokyklos – tai šešių kartų gyvenimas, prisimenant pirmuosius mokinius ir ugdant, mokant muzikos paslapčių  dabartinius. Keitėsi mokiniai, keitėsi mokytojai, bet mokyklos dvasia ir siekis – auginti, mokyti, ugdyti dvasingas, kūrybingas asmenybes, mokančias suprasti gėrį ir grožį – išliko visada bėgant metams. Nuoširdžiai sveikinu mokyklos bendruomenę 50-ies metų sukakties proga. ši graži šventė sukūrė bendrystės jausmą, leido pasidžiaugti tuo, ko nespėjame pastebėti kasdienybės bėgime: kartu nuveiktais darbais, entuziastingais, kūrybingais mokytojais, išmintingais vadovais, talentingais mokiniais.

            – Kas paskatino pasirūpinti, kad Utenos muzikos mokykla gautų naujas patalpas?

            – Kai prieš 29 metus atvažiavau į Uteną, Muzikos mokykla buvo įsikūrusi dviaukščiame mažyčiame pastate J. Basanavičiaus gatvėje. Tuo metu mokykloje mokėsi apie 150 mokinių. Direktorė Janina Barčienė pas mane kaip pas kuratorę, besirūpinančią kultūra ir švietimu, atėjo su pasiūlymais ir prašymais, kad Muzikos mokyklai verkiant reikia naujų patalpų, nes mažame namelyje sunku beišsitekti. Apskritai Utenai reikalinga nauja meno mokykla. Tą patį sakė ir Dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius. Pagalvojau: reikia tai reikia. Nuvažiavau pas tuometinį švietimo ministrą Henriką Zabulį ir papasakojau visą susiklosčiusią situaciją dėl Meno mokyklos. Sakiau, kad Utenoje yra daug gabių, talentingų vaikų, kurie nori tobulėti ir lavintis. Ilgai prašymais atakavau ministrą, kol jis pažadėjo atvykti į Uteną ir apžiūrėti viską vietoje. Pamenu, kai ministras atvažiavo, aplankėme Vaikų muzikos mokyklą, Dailės mokyklą, kuri glaudėsi 5–ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vyturių progimnazija). Ministras pažadėjo, kad ateityje meno centras Utenoje tikrai bus: Muzikos mokykla, Dailės mokykla, choreografijos studija ir dramos studija. Bet... keitėsi laikmetis, per Lietuvą 

ritosi Sąjūdžio banga, Lietuva ėjo laisvėjimo keliu, tad atsirado kitų daug svarbesnių dalykų.      

   – Kaip klostėsi naujųjų patalpų Muzikos mokyklai  reikalai pirmaisiais laisvos Lietuvos metais?        

   – Džiaugiuosi, kad mintis apie Meno mokyklą  Utenoje niekada nebuvo pamiršta. Atėjus 1991  metams tuometinė Lietuvos demokratinė darbo  partija (LDDP) paveldėjo pastatą Maironio gatvėje,  pastatytą partijos narių mokesčio lėšomis. Buvo  aišku, kad mes tokio pastato neišlaikysime, jį reikia  kam nors perduoti. Nugirdau tuometinių rajono  vadovų pokalbį, kad šį pastatą žada perimti ir  atiduoti krašto apsaugai ar dar kažkam.            

1991 m. rugpjūčio 29 d., būdama Lietuvos demokratinės darbo partijos Utenos rajono tarybos pirmininke, sukviečiau LDDP narių susirinkimą, kuriame buvo priimtas istorinis nutarimas  atiduoti minėto pastato Maironio gatvėje pirmą ir antrą aukštus Utenos muzikos mokyklai. Partijos nariai tam nutarimui vieningai pritarė. Partijos narių susirinkimo nutarimas buvo publikuotas rajono laikraštyje „Utenis“ (1991 m. rugsėjo 3 d. numeryje). Po šio nutarimo susitikau su direktore Janina Barčiene ir pasakiau: rugsėjo 1-ąją keliaukite į naująsias patalpas. Taip ir atsitiko: visa Muzikos mokykla iš J. Basanavičiaus gatvės pastato atžygiavo į naujuosius savo namus. Širdyje buvo gera ir džiugu, kad pastatas Maironio gatvėje atiteko vaikams. Tada pamaniau, kad rajono vadovai, kad ir ką buvo sumanę dėl šio pastato, vaikų atgal išprašyti nedrįs...         

           – Utenos muzikos mokyklą ir dabar globojate...

           – Laikas eina, viskas keičiasi, deja, ir sensta. Laikas palietė ir Muzikos mokyklą: ją būtinai reikia apšiltinti. Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas man davė „namų darbų“: rasti lėšų mokyklos apšiltinimui. Ir ką gi, man pasisekė, „namų darbus“ atlikau gerai: mokyklos apšiltinimui skirta 800 tūkst. Lt. Reikia tikėtis, kad remonto darbai prasidės jau netrukus, o ateinančiais mokslo metais visi mokyklos mokiniai ir mokytojai dirbs ir mokysis jau šiltose, jaukiose klasėse ir kabinetuose.             

            – Jubiliejinio koncerto metu mokyklos bendruomenei pateikite dar vieną malonią staigmeną...

            – Taip. Nutariau ir šventės metu tai pasakiau visai mokyklos bendruomenei, kad nuo ateinančių mokslo metu pradžios skirsiu 100 Lt dydžio stipendiją vienam iš mokyklos mokinių. Kuriam, manau, pasakys mokyklos vadovai ir mokytojai, išrinkę tą mokinį, kuriam labiausiai reikalinga ir kuris vertas šio finansinio paskatinimo. Stipendija mokiniui bus skiriama kas mėnesį tol, kol būsiu Seimo nare.        

             – Nuoširdžiai dėkoju ir džiaugiuosi Utenos muzikos mokyklos pasiekimais ir laimėjimais. Linkiu, kad mokykla būtų svarbus kultūros, meno ir talentų puoselėjimo centras ne tik Utenoje, bet ir visoje Aukštaitijoje, kad mokyklos veikla daugiabalsiškai skambėtų visoje Lietuvoje, o geroji žinia apie Utenos muzikos šventovę sklistų į visas pasaulio puses. Visai mokyklos bendruomenei – kūrybinio polėkio, atkaklumo ir sėkmės!

            – Dėkojame už pokalbį. 

 

Nepiktas laiškas Andriui Kubiliui ir tik vienas klausimas

 Tai atviras laiškas ir Lietuvos Respublikos piliečiams Daliai Grybauskaitei,

Jurgiui Razmai bei užsienio bankų ekspertams, kurie aktyviai įsijungė į

Respublikos prezidento rinkimų kampaniją.

 

Mielas Andriau,

 

Suprantu Jus, kad sunku ir gėda pripažinti kartu su Respublikos prezidente

padarius didžiulę klaidą – brangiai pasiskolinus pinigų iš užsienio

bankų. Visa tai kabo sunkiais milijardais ant Lietuvos kaklo ir trukdo

greičiau [...]

 

Naujieną galite perskaityti paspaudę šią nuorodą:

http://balcytis.lt/nepiktas-laiskas-andriui-kubiliui-ir-tik-vienas-klausimas/

 

Su geriausiais linkėjimais.

Kandidatas į LR Prezidentus Zigmantas Balčytis

info@balcytis.lt

 

 

 

 LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS

2014-05-16

Prezidentė pasiūlė gyventojams gydytis pagal tai, „kiek leidžia kišenė“

 

Ketvirtadienio (gegužės 15 d.) LRT kandidatų į Prezidentus debatų laidoje dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė išreiškė itin radikalią poziciją sveikatos klausimais. Prezidentė pasiūlė Lietuvos gyventojams gydytis pagal tai, „kiek leidžia kišenė“.

Jeigu pažiūrėsime į statistiką, po 5 metų prezidentavimo kartu su konservatorių ir liberalų vyriausybe, tos žmonių kišenės visiškai subliuško.

Ar tikrai mūsų šalies sveikatos sistema turi gydyti žmones pagal jų kišenę? Kiek onkologinėmis ar kitomis sunkiomis, brangiai kainuojančiomis ligomis sergančių pacientų galėtų leisti sau gydytis šimtus tūkstančių litų kainuojančiomis priemonėmis? Nejau reikia priminti, kad mūsų šalies sveikatos sistema grįsta solidarumo principu, kai sveiki ir didesnes pajamas gaunantys žmonės prisideda prie mažiau pasiturinčių žmonių sveikatos priežiūros, tačiau kai prisireikia, gauna tokį pat gydymą. O kokios mažiau pasiturinčių perspektyvos, jeigu įgyvendintume Prezidentės siūlomą principą apie gydymą “pagal kišenę”? Kas lauktų beveik 700 000 šalies pensininkų ir mažas pajamas gaunančių asmenų?

Ką sako apie dabartinės šalies vadovės požiūrį į demografinę šalies situaciją ir socialiai jautrias problemas tokie skaičiai: nuo 2009 iki 2012 m. motinystės pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo nuo 82,6 iki 56,9 proc.? Kitaip tariant, jeigu 2009 m. motinystės pašalpas gaudavo 82,6 proc. gimdyvių, tai 2012 m, jas gauna vos 56,9 proc. gimdyvių.     

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra išsamiai informuojama apie visus sprendimus ir darbus, nuveiktus ministro V. P. Andriukaičio vadovaujamos ministerijos, tačiau šalies vadovė niekada nėra išsakiusi konkrečių pastabų. Didžiausia kritika ministro atžvilgiu iš Prezidentės lūpų buvo išsakyta rinkimų išvakarėse garsiojo parodomojo rinkiminio vizito Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje metu. Tačiau Prezidentė pamiršo paminėti, kad ligoninės problemos tęsiasi dešimtmečius, o ministras V. P. Andriukaitis vadovauja sveikatos sistemai vos antrus metus.

Prezidentės kaltinimus tuo, kad ministras daug kalba, galima priimti tik kaip komplimentą. Visų pirma todėl, kad kalbėtis su medikų bendruomene, nevyriausybinėmis, pacientų organizacijomis, medicinos studentais ir kitais visuomenės atstovais yra tokios jautrios visuomenei srities, kaip sveikatos apsauga, vadovo tiesioginė priedermė. Ministras privalo žinoti problemas, su kuriomis susiduria pacientai visuomenės lūkesčius.

Paslaptimi Prezidentei turbūt lieka ir faktas, kad praeitą savaitę ministras V. P. Andriukaitis paskirtas Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentu (tokį garbingą postą Lietuva užima pirmą kartą), o naujuose “Baltijos tyrimai” (2014 m. kovo 24-31 d) apklausose norą, kad sveikatos apsaugos ministerijai ir toliau vadovautų ministras V. P. Andriukaitis, išsakė 41 proc. apklaustųjų; ministro veiklą gerai ir labai gerai vertina 47 proc. apklaustųjų.

Panašu, kad būtų didelė pažanga, jeigu ir Prezidentė pasektų Sveikatos apsaugos ministro pavyzdžiu ir daugiau bendrautų su visuomene bei medikų bendruomene, nes parodomųjų vizitų nepakanka tikrai situacijai išsiaiškinti.

 

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274. 

 

 

 LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS

2014-05-15

Lietuvos socialdemokratai į Europos Parlamento rinkimus eina po Europos socialistų partijos vėliava

Šiandien Europos socialistų partijos kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus, Vokietijos socialdemokratas, dabartinis Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) dalyvaus Europos Parlamento rūmuose Briuselyje nuo 22 val. Lietuvos laiku pirmą kartą Europos Sąjungos (ES) istorijoje vyksiančiuose kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus debatuose. Šiemet pirmą kartą ES istorijoje Europos Parlamento rinkimų rezultatai taip pat turės įtakos tam, kas bus pasiūlytas ir galiausiai išrinktas Europos Komisijos pirmininku.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, „šiuo metu bet kurios ES nacionalinės vyriausybės darbotvarkei didelę įtaką dešine kryptimi daro ES. Per pastaruosius maždaug 15 metų dešinioji Europos liaudies partija Europos Parlamente paprastai turėdavo daugumą. Atitinkamai formuota ir Europos Komisija, ir politika. Čia ir finansų krizės ir priežastys, ir pasekmės. Jei Europos Parlamento rinkimus laimėtų Europos socialistai ir socialdemokratai, jie skirtų Europos Komisijos Prezidentu Martiną Šulcą. Tuomet Europa pasuktų kairiąja kryptimi, labiau į socialinę lygybę orientuotos politikos link. Todėl dabartiniai Europos Parlamento rinkimai – lemiami“. 

Europos socialistų partija (ESP) jungia 32 socialistų, socialdemokratų ir darbo partijas iš 28 ES valstybių narių ir Norvegijos. Iš Lietuvos jai priklauso Lietuvos socialdemokratų partija. Šiemet LSDP Europos Parlamento rinkimuose dalyvauja po ESP vėliava, kaip ir visos 32 ESP narės. Šiems rinkimams ESP parengė bendrą europinę rinkimų į Europos Parlamento programą, kurią patvirtino kiekviena partijos narė. Bendru visų ESP narių sutarimu taip pat paskirtas kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus.

Be to, visoje Europoje vyksta kampanija „Prisibelsk iki žmogaus“, kurios metu keli tūkstančiai aktyvistų ir savanorių namuose aplankys milijonus gyventojų visoje Europos Sąjungoje – nuo Portugalijos iki Lietuvos. Kampanija šiuo metu vyksta ir visoje Lietuvoje.

Debatuose taip pat dalyvaus Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) kandidatas Jean-Claude Juncker, Liberalų ir demokratų aljanso Europai kandidatas Guy Verhofstadt, Europos žaliųjų partijos kandidatė Ska Keller ir Europos kairiųjų partijos kandidatas Alexis Tsipras.

Juos tiesiogiai galės stebėti visos ES piliečiai. Lietuvoje juos bus galima tiesiogiai stebėti televizijos kanalu LRT Kultūra, tinklalapyje DELFI, taip pat internetu, taip pat apie juos diskutuoti socialiniuose tinkluose pasitelkę #TellEurope.

EP rinkimai Europos Sąjungoje prasidės gegužės 22 dieną. Pirmieji balsuos Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės gyventojai. Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą vyks gegužės 25 dieną. Tuo pačiu metu vyks ir antrasis Lietuvos prezidento rinkimų turas, kuriame Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaus socialdemokratas Zigmantas Balčytis.

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274

 

 LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS:

 

Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis paskirtas Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentu

Šiandien sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis P. Andriukaitis paskirtas Pasaulio sveikatos asamblėjos viceprezidentu, atstovausiančiu Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regionui. Tokį garbingą ir aukštą postą Lietuvos atstovas Pasaulio sveikatos organizacijoje užima pirmą kartą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis skyrius dabartinį Lietuvos sveikatos apsaugos ministrą nominavo į 67-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos, kuri vyks Ženevoje, Šveicarijoje, gegužės 19-24 dienomis, viceprezidentus. V. P. Andriukaitis turėtų pirmininkauti mažiausiai vienam šios asamblėjos posėdžiui.

Pagal PSO nuostatus, Pasaulio sveikatos asamblėja yra PSO sprendimų priėmimo organas, kurioje dalyvauja visų PSO valstybių narių delegacijos bei kuri renka prezidentą ir penkis viceprezidentus, atstovaujančius 5 atskiriems  PSO regionams. Tarp kitų pagrindinių Pasaulio sveikatos asamblėjos funkcijų – nustatyti PSO politikos tikslus, skirti PSO generalinį direktorių, prižiūrėti organizacijos finansų politiką ir siūlyti jos programinį biudžetą. Pasaulio sveikatos asamblėja kasmet renkasi Ženevoje.

 

LSDP infocentro vadovė

Jolanta Bielskienė,

tel. nr. 8 612 01274.

 

 

 

 MINISTRO PIRMINKO A.BUTKEVIČIAUS KREIPIMASIS Į LIETUVOS ŽMONES

 

Mieli Lietuvos žmonės,

 

Šiandien, kai pasaulio ir Europos valstybės išgyvena neramų laikotarpį, kai regione neslūgsta įtampa, Lietuvoje vyksta Respublikos Prezidento rinkimai.

Sociologinės apklausos rodo, kad antras rinkimų turas greičiausiai vyks.

Šį sekmadienį, tik jūs nuspręsite kurie du kandidatai jame dalyvaus.

Mūsų šaliai kaip niekad reikalinga vienybė ir susitelkimas. Ne rietenos, visuomenės kiršinimas ar net gąsdinimas. Privalome būti tikrais savo valstybės piliečiais ir nepasiduoti populistų provokacijoms.

Stovime apsisprendimo kryžkelėje. Pasirinkime teisingai.

Kviečiu balsuoti už tą kandidatą, kuris savo darbu, savo elgesiu įrodė, kad ne kaltinimai ir pyktis, o tik konkretūs pasiūlymai gali vesti Lietuvą geresnio gyvenimo keliu.

Tikiu ir pasitikiu Zigmantu Balčyčiu – sąžiningu, atkakliu ir darbščiu žmogumi.

Šį sekmadienį, kiekvienas padarykime gerą darbą. Pirmiausia sau, o tai yra Lietuvai, savo šeimai, savo vaikams, savo tėvams.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, LSDP pirminkas Algirdas Butkevičius

 

 

 Prezidento Rolando Pakso pareiškimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų

 

2014-05-05

Mieli bendražygiai ir bendraminčiai,

Partija Tvarka ir teisingumas yra ta politinė jėga, kurios sprendimus lemia ne siauri trumpalaikiai interesai, o ilgalaikiai tikslai kuriant modernų tautiškumą, sąžiningą, dorą ir laimingą visuomenę, užtikrinant Lietuvos valstybingumo raidą bei jos geopolitinį saugumą.

Respublikos Prezidento rinkimai, kuriuose, nepaisant mūsų pastangų, negalės savo valios laisvai išreikšti didelė dalis tautos, yra labai svarbus valstybės politinio gyvenimo etapas.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas nedviprasmiškai yra pasisakęs, kad Lietuva pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiams teisę rinkti ir būti renkamais laisvuose demokratiniuose rinkimuose.

Lietuvos demokratijos laukia rimtas išbandymas.

Sudėtingų iššūkių tarptautinei bendruomenei akivaizdoje, kiekvienas esame atsakingas už tai, kokią Lietuvą kursime artimiausius penkerius metus.

Esu įsitikinęs, kad dabartinė valdančioji koalicija Seime ir jos suformuota Vyriausybė šiandien yra vienintelis garantas, galintis užtikrinti Lietuvos saugumą, demokratijos raidą, teisingumą ir žmonių gerovę. Nepaisant to, kad koalicijai nepavyko pasiekti susitarimo dėl bendro kandidato rinkimuose į Lietuvos Prezidento pareigas.    

Negaliu Jūsų kviesti ateiti į Respublikos Prezidento rinkimus gegužės 11 - ąją, tačiau gerai suprantu, kad pilietinė pareiga ir atsakomybė už savo šalį yra svarbiau nei politinės kovos batalijos. Kiekvienas asmeniškai turime šią atsakomybę suvokti ir apsipręsti.

Todėl atėjo metas Jums pasakyti, kad dabartinei šalies Prezidentei šiandien matau vienintelę alternatyvą - Zigmantą Balčytį. Juo galėčiau pasitikėti ir patikėti svarbiausias pareigas valstybėje. Jis į naują kokybę galėtų iškelti bendrų koalicijos tikslų įgyvendimą.  

Zigmantą Balčytį pažįstu asmeniškai kaip nuosaikų politiką, konstruktyvų ir patikimą bendražygį.

Tikiuosi, kad sutelktai dirbdami kartu sukursime gražesnę ir teisingesnę mūsų ateitį.

Lietuva, kelkis!

 

 

Seimo narės viešnagė gimtajame krašte

 

        LR Seimo narė Milda Petrauskienė – dažna viešnia savo gimtajame Užpalių (Utenos r.) krašte. Atvykusi į Užpalius Seimo narė visada užsuka ir į gimtąjį Kaimynų kaimą, kuriame jos laukia draugiška ir vieninga kaimo bendruomenė. Pačioje balandžio pabaigoje Kaimynuose vyko tradicinis pavasarinis bendruomenės susibūrimas, į kurį buvo pakviesta ir Milda Petrauskienė. Seimo narė gimtajame kaime susitiko ir pabendravo su jo gyventojais, savo tėvų namų kaimynais, vaikystės draugais. Jaukiuose bendruomenės namuose vyko koncertas, buvo vaišinamasi gardžiaisiais Kaimynų kaimo šeimininkių  kepiniais ir kitais skanumynais.         

        Po susitikimo su gimtojo kaimo žmonėmis Milda Petrauskienė skubėjo į Užpalių kultūros centrą, kuriame buvo pristatyta naujoji didžioji knyga apie Užpalių kraštą – monografija „Užpaliai“. Monografijos sudarytojas– užpalietis žurnalistas Stanislovas Balčiūnas. Monografija – „Lietuvos valsčių“ serijos knyga, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, Užpalių 780 metų sukakčiai paminėti.

       Knygoje pateikiami vietos žmonių atsiminimais, vietos kraštotyrininkų ir ekspedicijų, lauko tyrimo, archeologų ir gamtos specialistų sukaupta medžiaga, archyvų dokumentai, mokslinės studijos, spaudoje skelbti straipsniai, žymių to krašto žmonių asmeniniai archyvai bei faktinė medžiaga.    

    Seimo narė pasveikino monografijos sudarytoją ir jam talkinusius specialistus, įteikė atminimo dovaną. Knyga buvo aptariama, pristatyta užpaliečiams, kalbėta apie medžiagos rinkimo ir monografijos išleidimo dalykus.

     Tądien Seimo narė užsuko į dar vieną renginį – į Utenos kultūros centre vykusį kompozitoriaus, chorvedžio, pedagogo maestro Adolfo Driuko  kūrybinį vakarą. Milda Petrauskienė pasveikino maestro, įteikė didelė puokštę rožių, linkėjo stiprios sveikatos, sėkmės ir neužgęstančios kūrybinės ugnelės.

 

 LR SEIMO VICEPIRMININKO GEDIMINO KIRKILO SVEIKINIMAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tradicine moksleivių praktikos savaite Seime socialdemokratai augina

jaunųjų demokratų kartą Lietuvai

       Praėjusią savaitę, balandžio 14-18 d., vyko Seimo LSDP frakcijos kartu su Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) organizuotas jau tradiciniu tapęs projektas “Moksleivių praktikos savaitė: SEIMAS GYVAI”, kuriame 39 vyresniųjų klasių moksleiviai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos parlamentu ir atlikti praktiką pas Seimo narį. Toliau...

 

 Socialdemokratai pasibels į dešimtis tūkstančių Lietuvos namų

          Populiariausia ir viena didžiausių Lietuvos politinių jėgų – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – šiandien pradeda kampaniją „Prisibelsk iki žmogaus“. Jos metu keli tūkstančiai aktyvistų ir savanorių namuose aplankys šimtus tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje.Toliau... 

 

 

 

 

 

 

 

 Socialdemokratai vieningai balsavo už papildomą apsaugą smurto šeimoje aukoms 

 

 Socialdemokratai pirmieji įteikė kandidatus į Europos Parlamentą remiančius parašus

 

     Šiandien didžiausia šalyje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė beveik 40 tūkst. parašų, remiančių partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. LSDP tapo pirmąja parašus surinkusia partija. Toliau...

 

 

 

 

 Už Zigmantą Balčytį – beveik 67 tūkstančiai parašų

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS (LSDP) PRANEŠIMAS

 

Socialdemokratai: „80 proc. Lietuvos gyventojų merus nori rinkti tiesiogiai, įteisinkime tikrąją demokratiją“

  

        Kokia yra tiesioginių merų rinkimų nauda gyventojams? Kokie bus tiesioginių merų rinkimų mechanizmai? Atsakymus į šiuos ir kitus su tiesioginiais merų rinkimais susijusius klausimus šiandien pateikė Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, Seimo nariai Albinas Mitrulevičius ir Milda Petrauskienė. Toliau...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kodėl  V.Andriukaitis yra geras ministras?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Kalėdų laikotarpis...

Metas, kai norisi tikėti stebuklu. Naujos pradžios, gyvybės, gerumo ir tikėjimo stebuklais.

Sako, kad Kalėdų naktį prabyla gyvūnai, ryškiau sužiba žvaigždės ir kiekvieną aplanko spalvoti sapnai...

Sako, kad kažkur esantis nepažįstamasis klausosi mūsų sapnų bei svajonių ir paverčia jas dar vienu stebuklu...

Sako, kad Kalėdos suartina...

Sako, kad iškritęs sniegas užpusto blogas mintis ir neigiamus prisiminimus. Palieka tik tikėjimą, viltį ir ramybę...

Sako, kad tai metas kai nusisukęs atsigręžia kaip tik tada, kai tau to labiausiai reikia.  Metas, kai ištiesta ranka tau atstoja visą pasaulį...

Ir dar daug ką sako apie kalėdinį laikotarpį...

Tačiau kiekvienas juk turime savo stebuklą...

Stebuklingo, jaukaus ir ramaus Jums kalėdinio laukimo.

     Pagarbiai

     Dr. Aleksandras Spruogis

     Viceministras 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Išnaudokime šansą dėl jaunimo

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10 geriausių LSDP vadovaujamos Vyriausybės darbų 

(nuo 2012 m. gruodžio 13 d.)

 

Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas: smurtas prieš moteris – ne tik moterų problema

 

 

G. Kirkilas: „Emigrantų per dešimtmetį nesugrąžinsime – dideliems pokyčiams reikia mažų žingsnių“

 

Ištuštėję šalies miestai ir kaimai vis dažniau verčia kalbėti apie „išsivažinėjančią“ Lietuvą. Kartais netgi tenka išgirsti, kad emigracija tampa nacionalinio saugumo problema. Kaip suvaldyti išvažiuojančiųjų srautus, kokių veiksmų imtis, kad emigravę šalies gyventojai grįžtų savo gyvenimus kurti Lietuvoje,  su Seimo Pirmininko pavaduoju, Europos reikalų komiteto pirmininku, socialdemokratu Gediminu Kirkilu kalbėjosi Sigita Mykolaitytė. Skaityti toliau...

 

 

 

 

Vyriausybė didina nemokamo mokinių maitinimo finansavimą

 

 

2014 m. biudžetas „savivaldybinis“, atsakingas ir socialiai jautresnis

 

„SAVIVALDYBINIS“-BIUDŽETAS

 

Zigmantas Balčytis: „Gerų ekonominių santykių su kaimynais sąlyga – būti nepriklausomais“

 

A. Butkevičius: Kultūros politika turi mažinti socialinę atskirtį

 

 

Vyriausybė siekia, kad kultūra būtų prieinama visoms

socialinėms grupėms

 

 

Seimo narė susitiko su kultūros darbuotojais

 

       Spalio 4 d. LR Seimo narė Milda Petrauskienė Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje susitiko su Utenos kultūros centro ir jo padalinių kaimo vietovėse bei bibliotekų darbuotojais. Susitikime buvo aptariamas aktualus kultūros srities žmonėms klausimas – darbo užmokestis. Kartu su Seimo nare susitikime dalyvavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos  direktoriaus pavaduotoja, LSDP Utenos skyriaus pirmininko pavaduotoja Zita Ringelevičienė.

            Kultūros darbuotojai kreipėsi į Seimo narę, prašydami padėti spręsti žadėtą atlyginimo pakėlimo klausimą. Susirinkę darbuotojai atkreipė dėmesį į tai, kad jų darbo užmokestis yra pats mažiausias palyginti su kitomis sritimis. Pasak Mildos Petrauskienės, Vyriausybė jau ne kartą diskutavo apie galimybę nuo kitų metų didinti kultūros srities darbuotojų algas, tačiau  sprendimo priėmimas buvo atidėtas. „Niekas negali abejoti, kad kultūros žmonių darbas yra vertas didesnio atlygio, kad jie dirba vieną svarbiausių darbų ir atskiro žmogaus, ir visuomenės gyvenime, – sakė Seimo narė. – Kultūra ir švietimas – tie kertiniai gyvenimo pamatai, kurie ugdo žmogų, jo pasaulėžiūrą, kuria valstybės ateitį. Todėl tikimasi, kad perdavus savivaldybėms socialinės pašalpos teikimo funkciją, bus galima sutaupyti, išaiškinus nesąžiningus pašalpų gavėjus, o sutaupytos lėšos bus skiriamos didinti darbo užmokestį ne tik kultūros sferos darbuotojams, bet ir socialiniams darbuotojams“.

            Baigiantis susitikimui įsivyravo diskusija kultūros darbuotojų darbo sąlygų, kultūros įstaigų tinklo optimizavimo, amžinųjų moralinių vertybių ir kitais klausimais. Kreipdamasi į susirinkusius Seimo narė paragino teikti jai įvairius pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, pastebėjus, kad vienas ar kitas įstatymas yra taisytinas. „Niekada nesiūlau jokių pataisų nepasitarusi su specialistais praktikais, su žmonėmis, – sakė Milda Petrauskienė. – Tad kviečiu visus būti aktyviais ir neabejingais“.

 

 

 

 

 

 

           Gediminas Kirkilas sveikina su Mokytojų diena

 

SEIMO  LSDP  FRAKCIJOS  NARIO,  JAUNIMO  IR  SPORTO  REIKALŲ  KOMISIJOS  PIRMININKO JURO POŽELOS PRANEŠIMAS

 

Socialdemokratų Premjerui derybose su Gazprom svarbiausia apginti Lietuvos interesą

  

 

 

 

Uždaromos mokyklos – šviesi Lietuvos ateitis?

 

 

 Penki atsiganiusių ekonomistų mitai apie progresinius mokesčius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sąskrydyje netrūko nei konstruktyvių idėjų, nei pozityvios energijos

 

Vasara – kelionių ir patirtų įspūdžių metas 

 

Mažo miestelio talentai – LR Seime

     

            Dusetos – tikras menininkų kraštas. Tuo abejoti neleidžia miestelyje įkurta Dailės galerija, kurioje paroda keičia parodą ir kuri yra gausiai lankoma dusetiškių ir miestelio svečių, Meno mokykla, ugdanti gabius jaunuosius dusetiškius, ir patys dusetiškiai, grojantys, tapantys, lipdantys. Dar kartą šią tiesą įrodė ir LR Seimo narė Milda Petrauskienė, pakvietusi jaunuosius Dusetų kūrėjus kartu su savo mokytojais surengti darbų parodą LR Seime.        

            Seimo narės pažadas padėti surengti parodą buvo duotas dar šių metų pradžioje. Nežinia, ar patikėjo pažado  įgyvendinimu Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas (mat, politikų pažadai – vėjo nupučiami), bet paroda, prieštaraujant visiems netikėjimo dėsniams, buvo surengta, dusetiškių darbai turėjo nemažą pasisekimą tarp Seimo narių ir Seimo lankytojų, o skeptikams parodos aptarimo metu beliko pripažinti, kad Milda Petrauskienė – viena iš tų politikių, kurios žodis – aukso vertės.

            Dusetiškių paroda Seime veikė neilgai: nuo gegužės 13-os iki 20 dienos. Bet to laiko užteko, kad būtų pamatytas darbų išskirtinumas. Nebuvo abejingų parodos lankytojų: keramikos darbai, paveikslai, grafika patraukė, sužavėjo ir daugelį privertė klausti: ar čia kūrėjų iš mažo Lietuvos miestelio darbai? Tikrai taip, tai dar užgesti ir nurimti nesiruošiančio krašto vaikų ir mokytojų kūryba. Savo darbus parodoje eksponavo meno mokyklos mokiniai Emilija Čypaitė, Lukrecija Čypaitė, Miglė Barzdaitė, Laurynas Barzda, Simona Paužolytė ir  Gintarė Gaulytė.

            Parodos aptarimo metu susirinkusiųjų laukė dar viena staigmena: meno mokyklos muzikos skyriaus akordeonininkų, vadovaujamų mokytojo Juozo Švedo, mini koncertas, kurio metu buvo atlikti sudėtingi, ilgų ir rimtų repeticijų reikalaujantys kūriniai. Ypač gausių aplodismentų sulaukė Donato Gimbicko atliktas „Kamanės skrydis“. Vaikinas, pirmą kartą grojęs tokiai rimtai auditorijai, kūrinį baigė ... šlapia nugara. Nors grojimas ir privertė paprakaituoti, bet „Kamanės skrydis“ buvo toks puikus, kad daugeliui per nugarą nubėgo šiurpuliukai. Stebėtis vaikino gabumais vertė ir tas faktas, kad jis namuose, kaip sakė direktorė Dalia Deinienė,  neturi akordeono, ir groti mokosi tik Meno mokykloje. Donato draugai – Eitvydas Merkis, Mantvydas  Merkis, Viktorija Šiukščiūtė, Liucija Vaitukaitytė ir Greta  Kibirkštytė – taip pat grojo  kaip tikri profesionalai.

            Į parodos aptarimą atvyko visas pulkas dusetiškių ir zarasiškių: Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius, Sporto mokyklos direktorius Nikolajus Gusevas, Dusetų meno mokyklos direktorė Dalia Deinienė, žymūs dailininkai, dailės mokytojai Romualdas Pučekas ir Eugenijus Raugas. Taip pat ir  Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, kuriam pirmajam Milda Petrauskienė ir prasitarė apie norą Seime surengti dusetiškių parodą.

            Atvykusiems svečiams pirmiausia buvo surengta ekskursija po Seimą. Susipažinę su Lietuvos širdimi „iš vidaus“, visi nuskubėjo į dailės galeriją. Jaunieji kūrėjai jaudinosi: pristatymo metu pakviesti tarti žodį, nė vienas taip ir neišdrįso pasisakyti. Užtat drąsūs buvo mokytojai ir kiti svečiai, pasakoję apie Meno mokyklą, mokinių pasiekimus, parodoje eksponuojamus darbus, rūpesčius, su kuriais susiduria Dusetose, ir viltingus ateities planus.

            Parodos „nepabrokijo“ generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, buvęs Zarasų rajono meras, ilgus metus dirbęs girininku Dusetų girininkijoje. Mildai Petrauskienei svečias dėkojo už galimybę dusetiškiams Seime pademonstruoti savo talentus ir įteikė atminimo dovaną. Seimo narei dėkingi buvo visi: padėkos žodžių  negailėjo  nei Stasė Goštautienė, nei Saulius Kėblys, nei vedėjas Stanislovas Kaulavičius, nei  Dalia Deinienė. Už galimybę susipažinti su mažame Lietuvos miestelyje ugdomais talentais Mildai Petrauskienei dėkojo ir parodos aptarime dalyvavę Seimo nariai Jurgis Razma, pasveikinęs visus tarmiškai – žemaitiškai, Rokas Petkevičius, Gintaras Steponavičius, buvęs Seimo narys Petras Papovas.

            Seimo narė, parodos globėja, neliko skolinga: už dalyvavimą parodoje, pagalbą organizuojant parodą,  kūrybingumą, naujų meninės išraiškos priemonių ieškojimą ir jų perteikimą mene,  svarų indėlį turtinant kultūrinį Dusetų krašto gyvenimą ji įteikė padėkas dailės mokytojams Romualdui Pučekui, Eugenijui Raugui, direktorei Daliai Deinienei, muzikos mokytojui Juozui Švedui ir mokiniams. Ir ne tik padėkas: dusetiškiai ir zarasiškiai džiaugėsi Mildos Petrauskienės atminimo dovanomis, gėlių puokštėmis ir ... skaniais pietumis, kuriais visi buvo pavaišinti Seimo kavinukėje. Ir kaip kitaip: gerai padirbėjus ir pradžiuginus savo sielą, galima pastiprinti ir savo kūną.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Utenoje Seimo narė sprendė  klausimus, susijusius su Utenos

krovinių posto reorganizavimu

   

         LR Seimo narė Utenos rajono savivaldybės administracijoje susitiko su Utenos verslininkais aptarti Vilniaus teritorinės muitinės siūlomo Utenos krovinių posto reorganizavimo. Susitikime taip pat dalyvavo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja Eugenija Šilanskienė, Muitinės kontrolės organizavimo skyrius viršininkas Vaidotas Daugėla, Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus Ekonominio poveikio procedūrų poskyrio vyriausiasis inspektorius Laimis Žlabys bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų  rūmų Utenos filialo atstovai.

            Susitikime muitininkai pristatė planuojamos reorganizacijos būdus, posto pertvarkymo tikslus, pateikė statistinius duomenis, susijusius su Vilniaus teritorinės muitinės postų bei Utenos krovinių posto veikla. 

            Išklausę svečių pristatymą Utenos verslininkai išsakė savo nuomonę dėl pertvarkos: numatoma reforma gali pabloginti Utenos verslininkų padėtį, bus sudarytos nepalankios sąlygos, konkuruojant jiems su kitų regionų verslininkais, Utenoje postas reikalingas, nes Utenos rajonas yra  pasienio rajonas.

             Šiai verslininkų nuomonei pritarė ir Milda Petrauskienė, ir meras Alvydas Katinas. Seimo narė sakė, kad visų reformų esmė – sutaupyti lėšų. O ši planuojama pertvarka sutaupo labai mažai. Kiek konkrečiai bus sutaupyta, įgyvendinus reformą, muitininkai neatsakė. „Reforma tarsi įgyvendinama dėl reformos...“ – konstatavo Seimo narė.

            Meras Alvydas Katinas pabrėžė, kad regionų plėtrai ir vystymuisi Europos Sąjunga skiria daug dėmesio, o  Vilniaus teritorinės muitinės numatoma reorganizacija – atvirkščiai – mažina Utenos ir viso Aukštaitijos regiono konkurencingumą. Pritardama mero minčiai, Seimo narė sakė, kad dabartinė Vyriausybė yra numačiusi stiprinti regionus ir daug ką į juos perkelti. Tad skubėti su reforma nereikia, juoba, kad jai pritariančiųjų, kaip parodė susitikimas, nebuvo.

         Aptarus numatomos reorganizacijos klausimus, buvo išklausytas  Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus Ekonominio poveikio procedūrų poskyrio vyriausiojo inspektoriaus Laimio Žlabio numatomų importo ir eksporto muitinės deklaracijų įforminimo bei muitinio tikrinimo pokyčiųkoncepcijos pristatymas.

  

 

   AČIŪ nominacija  ir diplomai – iš Seimo narės rankų 

 

           Pirmą kartą Utenoje Tarptautinės teatro dienos proga buvo teikiama AČIŪ nominacija labiausiai nusipelniusiam Utenos teatro žmogui. Nominacijos idėjos autorius –  „Žaliaduonių“ teatro režisierius Šarūnas Kunickas. Nominaciją – stiklo, granito ir metalo derinio įspūdingą statulėlę – sukūrė dailininkė Falmira Sinicienė. 

     Garbė tapti pirmosios nominacijos globėja atiteko LR Seimo narei Mildai Petrauskienei. Seimo narė ir įteikė nominaciją nusipelniusiai režisierei, ilgus metus vadovavusiai Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatrui, Almai Eigerdienei. Nominacija režisierei buvo įteikta už atiduotus  mėgėjų teatrui  metus, sukurtus  spektaklius, Utenos vardo ir jos išskirtinės tarmės bei istorijos garsinimą  ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

     Buvo pagerbti ir kiti Utenos teatralai. Milda Petrauskienė jiems  įteikė AČIŪ diplomus, kuriais džiaugėsi Užpalių kultūros centro dramos kolektyvo narė Onutė Palubinskienė,  Vyžuonų kultūros centro mėgėjų teatro „Vyžas“ aktorė Veronika Guigienė, „Žaliaduonių“ teatro aktoriai Algirdas Barčys jaun. ir Alvydas Danauskas, Tauragnų kultūros centro mėgėjų teatro „Mokas“ aktorė Ligita Balčiūnienė, Leliūnų mėgėjų teatro „LeLiūnė“ aktorius Kęstutis Udras ir Utenos kultūros centro lėlių teatro „Zuikis Puikis“ aktoriai Arvydas Jurkaitis ir Valdas Laurinavičius.

          Sveikindama nominantus, Seimo narė Milda Petrauskienė sakė, kad tai vienas svarbiausių  jų darbų įvertinimų. Neabejotina, kad tų įvertinimų bus ir daugiau, nes uteniškiai, mėgėjų teatro kūrėjai, – kūrybingai, išradingai, puoselėdami mėgėjų teatro meną,  kursto teatro aukurą. Seimo narė, atsidėkodama už įspūdingą renginį ir Utenos teatralams svarbios nominacijos atsiradimą, gėlių įteikė Utenos kultūros centro direktorei Astai Motuzienei, „Žaliaduonių“ teatro režisieriui Šarūnui Kunickui   ir  dailininkei Falmirai Sinicienei.

            Baigiantis teatro vakarui  nominantai kartu su nominacijos globėja Milda Petrauskiene ir Utenos kultūros centro direktore Asta Motuziene nusifotografavo bendrai nuotraukai. O žiūrovai galėjo pasigėrėti  teatro „Ramūno atelje“ spektakliu „Hermetikum arba trečias kelias iš dviejų galimų“ (spektaklio režisierius ir aktorius Ramūnas Abukevičius).

 

   Laimės, sveikatos ir sėkmės visuose Jūsų darbuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                               LSDP Anykščių skyriaus taryba

 

Utenos jaunimui – Seimo narės paskatinimas kurti verslą Lietuvoje

 

                                                                                                Kovo 20 d. Seimo narė Milda Petrauskienė dalyvavo Utenos rajono savivaldybės administracijos salėje vykusioje Utenos kolegijos surengtoje diskusijoje „Verslus jaunimas – stiprus verslas“, kurioje buvo nagrinėjamos besimokančiam jaunimui, verslo atstovams ir politikams aktualios temos, tokios kaip įsidarbinimo galimybės, emigracija, jaunų specialistų pasirengimas praktiniam darbui, jaunimo verslumas ir kt.

               Diskusijoje taip pat dalyvavo Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos kolegijos dėstytojai, studentai, verslo įmonių vadovai, žiniasklaidos atstovai.    

           Alvydas Katinas ir Milda Petrauskienė pasveikino visus susirinkusius, linkėjo turiningos  diskusijos ir gerų jos rezultatų. „Linkiu sulaukti ir to laiko, kai Lietuvoje bus pereita nuo kalbų prie darbų,“ – šmaikštavo  meras.

            Diskusijoje buvo kalbama apie verslaus žmogaus savybes, Utenos verslo rinkos specifiką ir išskirtinumą, jaunimo problemas, tinkamos pagalbos jaunimo verslo pradžiai trūkumą, valstybės veiksmų, skatinančių verslumą, koordinavimo ir priežiūros nebuvimą, studentų ir darbdavių dialogą, absolventų lūkesčius ir darbo rinkos poreikius.

            Seimo narė Milda Petrauskienė pabrėžė, kad dabartinė valdančioji dauguma yra suinteresuota išsaugoti kuo daugiau darbo vietų ir kurti naujas. Didesnės galimybės įsidarbinti  turėtų padėti sustabdyti vieną skaudžiausių rykščių – jaunimo emigraciją.  Deja, sunkmečiu prasidėjusi jaunimo emigracija neslūgsta. Jauni žmonės, baigę gimnazijas, kolegijas ar aukštąsias mokyklas, emigruoja negalėdami rasti darbo Lietuvoje. Tad galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje ar kurti savo verslą turėtų paskatinti jaunus žmones pasilikti tėvynėje. „Naujoji vyriausybė pasiryžusi dėti visas pastangas, kad ledai pajudėtų iš vietos,“ – sakė Seimo narė.

 

 

Milda Petrauskienė dalyvavo LSDP Utenos skyriaus konferencijoje

 

         LR Seimo narė Milda Petrauskienė dalyvavo LSDP Utenos skyriaus ataskaitinėje-rinkiminėje konferenciją. Pasikalbėti, pasidalyti nuveiktais darbais, išsakyti nuomonę vienu ar kitu klausimu atvyko nemažas būrys konferencijos dalyvių ir svečių. Konferencijoje dalyvavo ir naujasis skyriaus  koordinatorius Ignas  Vaškelis.

            Pirmiausia buvo pasveikinti garbingus jubiliejus švenčiantys bičiuliai.  Milda Petrauskienė linkėjo jiems stiprios sveikatos,

stiprybės ir sėkmės ir įteikė neseniai dienos šviesą išvydusią prisiminimų knygą apie Prezidentą Algirdą Brazauską „Žmogus laiko taikinyje“.

         Konferencijoje skyriaus veiklos ataskaitą per ataskaitinį laikotarpį pristatė pirmininkas Alvydas Katinas, kalbėjęs apie įvykdytus darbus, pasiekimus, iškylančias problemas, surengtus renginius ir laukiamus iššūkius. Buvo prisiminti ir 2012 m. rudenį vykę Seimo rinkimai, kurie Utenos rajonui dovanojo savo Seimo narę – Mildą Petrauskienę. Rinkimų į Seimą ataskaitą pristatė rinkimų štabo vadovė, pirmininko pavaduotoja Zita Ringelevičienė. Konferencijoje už ataskaitinį laikotarpį atsiskaitė Finansų bei  Etikos ir procedūrų komisijų pirmininkai.

       Išklausius ataskaitas vyko svarbiausia konferencijos dalis – pirmininko, pirmininko pavaduotojų, tarybos, komisijų narių rinkimai. Ilgai nesvarstę bičiuliai Utenos skyriaus pirmininku perrinko Alvydą Katiną. Pavaduotojais tapo Zita Ringelevičienė, Jonas Spietinis, Nerijus Stasiulionis, Vida Maišėnienė, Valentinas Vaitonis. Naujoji taryba išrinkta iš 27 narių.

            Taip pat buvo išrinktos Finansų ir Etikos ir procedūrų komisijos, nariai į LSDP respublikinę Tarybą,  respublikinę Etikos ir procedūrų bei Finansų komisijas.

            Konferencija patvirtinoLSDP Utenos skyrius delegatus į LSDP XXXI suvažiavimą, vyksiantį gegužės 4 d. LITEXPO parodų rūmuose.

            Kalbėdama konferencijoje Milda Petrauskienė dėkojo Utenos bičiuliams už nuveiktus darbus, atsakingą požiūrį į skyriaus veiklą ir vieningumą, sprendžiant įvairius klausimus. Atsidėkodama rinkimų štabo vadovei Zita Ringelevičienei už puikų vadovavimą štabui, bičiulių telkimą darniam darbui ir pasiektus rezultatus, LR Seimo narė įteikė Zitai Ringelevičienei knygą apie Prezidentą Algirdą Brazauską.

            Konferencija baigėsi nuoširdžiu pabendravimu prie arbatos puodelio.

 

 

Seimo narė dalyvavo Kovo 11-osios minėjime Utenoje

  

        Minint Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną – Utenoje buvo surengta nemažai renginių: padėtos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto akmens Utenio aikštėje ir Jono Basanavičiaus paminklo, bažnyčiose aukotos šv. Mišios, surengta jaunimo akcija „Lietuvos trispalvė – mano širdies vėliava“.

        Šventinis minėjimas, kuriame dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino LR Seimo narė Milda Petrauskienė bei Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, buvo surengtas prie miesto simbolio – „Vaivorykštės“ skulptūros. Į minėjimą Seimo narė atskubėjo iš Vilniaus, kur taip pat dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjime. Skvere, papuoštame jaunųjų uteniškių atneštomis trispalvėmis ir Gediminaičių stulpais, Milda Petrauskienė pirmoji pasveikino uteniškius ir miesto svečius. Viešnia susirinkusiesiems linkėjo stiprybės bei ištvermės visose gyvenimo srityse, kvietė būti vieningiems, ryžtingiems ir branginti savo šalį, drąsiai žengiančią brandžios ateities link.

       Minėjime buvo pagerbti ir Utenos rajono savivaldybės mero padėkomis apdovanoti Utenos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro sportininkai bei jų treneris, dalyvavę ir nemažai prizų parsivežę iš Pietų Korėjos mieste Pjongčange vykusių specialiųjų žiemos olimpinių žaidynių.

       Po sveikinimų nuotaikingą koncertą Utenai ir uteniškiams dovanojo Utenos muzikos mokyklos bei miesto gimnazijų mokiniai ir mokytojai.

 

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

Bendruomeniškumui skatinti ir puoselėti – kuriamas paramos fondas

        Belaukdami pavasario ir galvodami apie būsimus darbus bei nepamiršdami savo gimtojo miestelio bendruomenės reikalų, pasitarti, pasikalbėti susibūrė Užpalių (Utenos r.) seniūnijos ūkininkai ir verslininkai. Šio susibūrimo iniciatorius – Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas.

       Užpalių kraštas nuo seno garsėjo derlingomis žemėmis ir darbščiais žmonėmis. Ne be reikalo 1792 metais Užpaliams buvo suteikta Magdeburgo teisė. Linininkystė ir prekyba linų pluoštu krašte buvo vienas svarbiausių verslų. Tad ir Užpalių herbe – lino pundelio, lauro medžio šakelių simboliai.

       Užpalių krašto bendruomenės reikalai, darbai, projektai ir veikla visada rūpėjo ūkininkams ir verslininkams. Juk jie – tos pačios bendruomenės nariai, niekada neatsisakantys padėti organizuoti ar paremti kokį nors seniūnijos, gimnazijos, Kultūros centro ar nevyriausybinių organizacijų renginį. Kad tas rėmimas būtų kryptingesnis, tikslesnis ir operatyvesnis – tam ir susibūrė pasikalbėti Užpalių krašto ūkininkai ir verslininkai, ketindami įkurti paramos fondą.

       O bendruomenės reikalų daug. Štai šiais metais Užpaliams sukanka 780 metų. Tvarkymo laukia švento Krokulės šaltinio aplinka, remonto – miestelio Švč. Trejybės bažnyčios vargonai. Liepos mėnesį Užpaliuose bus rengiama kanklininkų stovykla „Skambantys kankleliai“, į kurią suvažiuoja gausus būrys jaunųjų kanklininkų iš visos Lietuvos. Visiems projektams ir darbams būtina parama: ir moralinė, ir finansinė.

       Padiskutavę užpaliečiai pirmiausia išsirinko iniciatyvinę grupę, kuri atliks parengiamuosius darbus paramos fondo įkūrimui. Tad, pasak seniūno, šis susibūrimas – pirmasis, įžanginis, laukia dar ne vienas rimtas susiėjimas. Vienbalsiai pritarę seniūno iniciatyvai įkurti paramos fondą, Užpalių krašto ūkininkai ir verslininkai pritarė ir būsimiems susirinkimams bei iniciatyvinės grupės veiklai.

       Susipažinti su Užpalių krašto problemomis bei iniciatyvomis į susirinkimą buvo pakviesta ir LR Seimo narė, kraštietė Milda Petrauskienė. Atidžiai klausiusi diskutuojančių savo gimtojo miestelio žmonių, Seimo narė paskatino susirinkusiuosius išsakyti visus rūpesčius ir bėdas, su kuriomis susiduriama darbuose. „Norėčiau, kad jūs pasidalintumėte mintimis apie naujosios vyriausybės veiklą, teiktumėte pasiūlymus, pastabas naujajai valdžiai,“ – sakė Milda Petrauskienė. Seimo narė taip pat pasidžiaugė kilusia iniciatyva įkurti paramos fondą. „Būtina visiems susiburti ir pasikalbėti apie seniūnijos reikalus. Svarbu nuspręsti, kas svarbiau Užpalių bendruomenei: remti renginį ar tvarkyti miestelio gatvę, skirti lėšų miestelio šventei ar vargonų remontui, – kalbėjo Seimo narė. – Aš taip pat sulaukiu prašymų paremti vieną ar kitą Užpalių renginį. Niekada neatsisakau to padaryti ir jau dabar džiaugiuosi būsimu bendradarbiavimu su paramos fondu. Bus puiki proga kreiptis ir į Vilniuje gyvenančius užpaliečius, kurie, manau, mielai prisidės prie miestelio bendruomenės iniciatyvų. Labai svarbu, kad Užpaliuose būtų išsaugota gimnazija. Jei miestelyje nebeliks mokyklos, jis taps mirštančiu. Tad linkiu būsimam paramos fondui pirmiausia turėti Užpalių viziją, jo ateities matymą“.

       Sulaukę kvietimo pasidalyti mintimis įvairiais klausimais, užpaliečiai išsakė nemažai problemų. Įsivyravo diskusijos apie užsienio investicijų į Lietuvą ir mažus miestelius, tokius, kaip Užpaliai, pritraukimo galimybes, verslumo skatinimą nuo mažumės, sudėtingas ir klaidžias viešųjų pirkimų procedūras, darbo santykių liberalizavimą, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtojimo sunkumus ir kt. Susirinkusieji Seimo narei išsakė ir labiausiai jaudinančias bėdas: per žiemą suirusių pralaidų tvarkymą seniūnijoje, kelių ir gatvių remontą, Europos Sąjungos išmokas. Susirinkime dalyvavęs miestelio klebonas kalbėjo apie neprotingai švaistomas valstybės lėšas, neūkišką požiūrį į daugelį darbų ir projektų. Viena skaudžiausių problemų – socialinė pagalba socialiai remtiniems žmonėms, kurie gautas pašalpas panaudoja netinkamai. Pasak klebono, tas pašalpas gaunantys užpaliečiai paprasčiausiai prageria. Deja, tokia padėtis susiklosčiusi visoje Lietuvoje.

       Seniūnas Eugenijus Keraminas į verslininkų ir ūkininkų susirinkimą pakvietė ir Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovus. Su melioracijos griovių tvarkymo programa, su būtinybe tvarkyti melioracijos griovius, planuojamus renginius ūkininkams, tiesiogines išmokas, išlikusių trąšų sandėlių sutvarkymą susirinkusius supažindino Kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė ir vyr. specialistas Antanas Bernotas. Jiems ūkininkai ir verslininkai taip pat pateikė nemažai klausimų.

Lolita Kaminskienė

 

Iš širdies į širdį....

         

        Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, Anykščių LSDP skyriaus bičiuliai susirinkome į paskutinį posėdį, kuriame netrūko rimtų kalbų, pasvarstymų, nutarimų, ir kas labiausiai džiugu - priimti į socialdemokratų gretas keletą naujų narių. Kadangi tai vyko prieš gražiąsias žiemos šventes, tad po rimtosios dalies pasilikome simboliškai pasivaišinti, ilgėliau bičiuliškai pasišnekėti ir tuo pačiu pasidalinti asmeniniais rūpesčiais ir džiaugsmais...Tikrai smagu, gera ir jauku tarp bendraminčių. Bevakarojant dar kartą prisiminėme apie KALĖDINĘ AKCIJĄ....    

          Kalėdos, po to Naujieji Metai yra būtent tas laikas, kai galime dalintis gerumu, atjauta, supratingumu, jautrumu. Galime sakyti žodžius, kuriuos norėtume išgirsti patys, kitiems - labiausiai jų laukiantiems ir stokojantiems: nepašykštėkime savo širdžių šilumos, gailestingumo ir užuojautos....Nes ne tiek protas, kiek širdis padeda suartėti su žmonėmis, visada laimingesni tie  iš mūsų, kurie ieškos ir ras, kaip pasitarnauti, padėti ar bent pradžiuginti kitus...

Kiekvienais metais Anykščių LSDP skyrius pagal galimybes  aplanko vaikų užimtumo centrus, vaikų ir senelių globos namus, Aknystos socialinės globos namus, daugiavaikes šeimas ar vienišus asmenis... Nebūna labai jau gausus ir prabangus tas lauktuvių krepšys, bet kaip gera, kai pamatai suspindusias, dėkingas akis, išgirsti džiaugsmingą šūktelėjimą, kurį sukėlė netikėtumas, ar negarsų juoką,kuriame tiek palaimos...Kad ir nedaug duodami, MES PATYS GAUNAME DAUG DAUGIAU... Jau nepamenu autoriaus, kuris yra pasakęs: KAD VISI ESAME ANGELAI TIK SU VIENU SPARNU. NORĖDAMI SKRISTI, PRIVALOME APSIKABINTI.......

           Kai eglės sidabrą barsto,

           Į amžinybę metus,

           Linkėjimai išsipildo, ir norai visi išsipildo...

           Tik reikia labai tikėti tuo, ką kitiems sakai...  

                            Nežaiskime žoddžiais, žmonės,

                                              Nežeiskime vienas kito.

                                                                Geriau savyje pamąstykim,

                                                                                      Geriau tegu kalba tyla.

          Te norai visi išsipildo.

           Tebūna šviesu ir gera.

                      Tik reikia labai tikėti tuo, ką kitiems sakai........

             Iš širdies į širdį, mieli bičiuliai ..   

 

 Aldona Dilienė

  Anykščių LSDP skyr. Liudiškių part.grup. pirmininkė

 

Šeima – visuomenės pagrindas

 

        Velykos – puikus metas aplankyti seniai matytus draugus, gimines, artimuosius. Neatsispyriau šiai idėjai ir aš – užsidegiau noru prieš Velykas aplankyti mūsų krašto daugiavaikes šeimas. Tai buvo tokia nuostabi patirtis! Pirmiausia aplankiau Loretos šeimą, kurioje auga septyni vaikučiai. Negalėjau atsistebėti - visi jie vienas už kitą gudresni, linksmesni, smalsesni, todėl nenustygo vietoje gavę dovanų įdomių, spalvingų knygų. Kartu vartėme, skaitėme, bandėme rasti atsakymus į kylančius klausimus. Malonius jausmus širdyje paliko nepaprastai šiltas ir kartu visiškai paprastas priėmimas, jaučiau, kad viskas buvo taip tikra, taip nuoširdu...

        Pripildytas gerų emocijų nuvykau pas kitą šeimą – mūsų rekordininkus, kurie augina dešimt vaikų! Šiais laikais – tikrai įspūdingas skaičius. Rodos, sunku įsivaizduoti, kaip auginant tiek daug vaikučių, dar galima spėti ūkį apeiti, namų ruošos darbus atlikti. Tačiau čia tokios problemos nėra: nenuilstanti mama ir darbštus tėtis sugeba nudirbti visus darbus. Tėvelis, prireikus, gali ir elektrą pataisyti ir sugedusią vandentiekio sistemą suremontuoti, o mama, kaip bitutė darbininkė – ir šeima pasirūpina ir ūkį prižiūrėti spėja. Gera buvo pabendrauti ir su vaikais, ir su tėvais, kurie tikrai verti didelės pagarbos.

        O kaip smagu dabar, kai einu gatve, pribėga nedidukas vaikas ir sako: ,,Laba diena dėde, jūs pas mus buvot! Ar atsimenat?“ Žinoma, atsakau ,,taip“ ir tai tikra tiesa. Nes to, kur apsilankiau, ką pamačiau, pamiršti tiesiog neįmanoma...

 

Alvydas Žala

Anykščių rajono savivaldybės Tarybos narys